Pateikiame reikšmingiausius 2019 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus viešųjų pirkimų bylose:

 

 

1. Sugriežtinti reikalavimai ieškiniui dėl pirkimo sąlygų nuostatų.

 

Kasacinis teismas, plėtodamas nuosekliai griežtėjančią praktiką dėl tiekėjų (ieškovų) teisės ginčyti viešojo pirkimo sąlygas įgyvendinimo, pažymėjo, kad teisinis suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo sąlygas kaip sąlyga kreiptis į teismą pripažįstamas tais atvejais ir tiek, kiek ieškovas gina būtent savo subjektines tiekėjo (dalyvio) teises ir pažeistą savo teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atitinkamai tiekėjai (ieškovai) įpareigoti ieškiniuose remtis ne abstrakčiais argumentais dėl potencialaus jų teisių pažeidimo, tačiau konkrečiais argumentais, duomenimis ar įrodymais pagrįsti, kad dėl tam tikro reikalavimo nustatymo buvo pažeistos būtent jų subjektinės teisės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019‘ 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

Ši praktika reikšmingai sugriežtina reikalavimus tiekėjų ieškiniams dėl pirkimo sąlygų reikalavimų nuginčijimo, nustatydama pareigą konkrečiais įrodymais pagrįsti tiekėjo teisių pažeidimą.

 

 

 

 

2. Apibrėžtas naujas pasiūlymų vertinimo institutas.

 

Aukščiausiasis Teismas, vertindamas situaciją, kai pirkimo sąlygose nebuvo išviešintas imperatyvus kitame teisės akte nustatytas reikalavimas (teisė vykdyti tam tikrą veiklą), o pirkimo laimėtoju nustatytas dalyvis šią teisę įgijo tik po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, pažymėjo, kad, pasikeitus viešųjų pirkimų reglamentavimui, esant pirkimo sąlygose neišviešintam imperatyviam reikalavimui, leidimas tiekėjui šalinti trūkumą kvalifikuotinas ne kaip bendrųjų teisės normų (dėl atitikties nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams) išimtis, o kaip atskiras institutas – įrodinėjimas, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys (VPĮ 35 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atitinkamai tokiais atvejais netaikomas nei draudimas įtraukti pasiūlyme neišviešintus subtiekėjus, nei pareiga kvalifikaciją įgyti iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019).

Tokiu būdu yra sudaromos galimybės ištaisyti trūkumus, kurių anksčiau nebuvo galima ištaisyti.

 

 

 

 

3. Paaiškintos pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo galimybės.

 

Teismas, toliau laikydamasis itin griežtos pozicijos dėl pasiūlymo siaurąja prasme tikslinimo galimybių, sprendė, jog reikalavimo įtvirtinimo vieta ir būdas neturi įtakos pareigai kartu su pasiūlymu pateikti pirkimo sąlygose nustatytus dokumentus ar duomenis. Taigi, net jei reikalavimas nustatytas neįprastu būdu, bet jis yra pakankamai aiškus ir tikslus, kartu su pasiūlymu nepateikus atitinkamų duomenų, pasiūlymo tikslinimas yra negalimas. Prašymas paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų. Toks prašymas negali lemti to, kad atitinkamas konkurso dalyvis iš tikrųjų galiausiai pateiks naują pasiūlymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019).

Tai įpareigoja tiekėjus būti itin atidžiais ir rūpestingais susipažįstant su pirkimo dokumentais, kadangi net, atrodytų, nereikšmingų dokumentų (duomenų) nepateikimas gali lemti pasiūlymo atmetimą.

 

 

 

 

4. Spręsta, kad nėra pareigos visais atvejais prašyti tikslinti (aiškinti) pasiūlymą siaurąja prasme.

 

Kasacinis teismas pašalino neaiškumus dėl prašymo paaiškinti (patikslinti) pasiūlymą siaurąja prasme, nurodydamas, kad nesant galimybės pateikti pasiūlymo paaiškinimą, atitinkantį VPĮ 55 straipsnio 9 dalies reikalavimus, nekyla pareiga tokio paaiškinimo prašyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-969/2019).

Taigi tai dar kartą patvirtina, kad tiekėjai privalo atsakingai rengti pasiūlymus - galimybės tikslinti pasiūlymus (siaurąja prasme) yra itin ribotos.

 

 

 

5. Įtvirtinta galimybė grįžti į ankstesnes pirkimo procedūras po sutarties sudarymo.

 

Teismas paaiškino, kad net ir pirkimo procedūroms pasibaigus sutarties sudarymu, tam tikrais atvejais išlieka galimybė grįžti į ankstesnes pirkimo procedūras. Tokia situacija galima, pavyzdžiui, kai pirkimo objektas yra išsamiai detalizuotas, numatyta fiksuoto įkainio kainodara, o nežymus pirkimo objekto sumažėjimas nelemia, kad pasikeitusi viešojo pirkimo sutarties apimtis suponuotų viešųjų pirkimų principų pažeidimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-690/2019).

Taip reikšmingai praplečiamos tiekėjų galimybės ginti pažeistas teises po viešojo pirkimo sudarymo, kadangi sudaromos sąlygos ne vien prisiteisti žalos atlyginimą, bet ir pasiekti esminį tikslą – būti pripažintam pirkimo laimėtoju.

 

 

 

 

6. Pasisakyta dėl vidaus sandorių teisėtumo kriterijų.

 

2019 m. Aukščiausiasis Teismas pabaigė itin svarbiu išaiškinimu dėl vidaus sandorių teisėtumo, dėl kurio net buvo kreiptasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Kasacinis teismas konstatavo, kad visi materialieji ir procedūriniai įstatymo leidėjo siekiami taikyti vidaus sandorių sudarymo reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jie nustatyti vykdant iš Europos Sąjungos teisės kylančias pareigas, ar naudojantis vidaus teisinio reguliavimo teise, turi būti aiškiai, tiksliai, nedviprasmiškai ir suprantamai įtvirtinti viename teisės akte – Viešųjų pirkimų įstatyme. Tokiu būdu buvo paneigta tiek teismų, tiek tam tikrų institucijų praktika, kai vidaus sandorių teisėtumo vertinimui būdavo pasitelkiami ne vien Viešųjų pirkimų įstatyme, bet ir Konkurencijos įstatyme nustatyti kriterijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-494-469/2019).

Tokiu būdu buvo galiausiai pašalintas praktikoje susiformavęs neapibrėžtumas dėl galimybių ir sąlygų vykdyti vidaus sandorius.

 

 

Šaltinis: advokatų kontora TRINITI.