Asociacijos nuomone, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje turėtų būti daugiau dėmesio skiriama statybos darbų pirkimo ypatumams, kadangi statybos darbai sudaro ženklią (pinigine išraiška) viešųjų pirkimų dalį ir turi savo specifiką:

1. Reikalavimas turėti kompetentingus darbuotojus.

Statybos įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. numato, kad ypatingojo statinio rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų (ypatingojo statinio kriterijus nustato Statybos įstatymo 2 str. 20 p.). Viešieji pirkimai daugiausiai vyksta dėl ypatingojo statinio statybos darbų.

Tačiau šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta tik perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga reikalauti iš rangovų informacijos apie turimus darbuotojus. Todėl susiformavo praktika, kai viešuosius pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka. Rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Tai iškraipo teisingą konkurenciją, nes užsakymus laimi tas, kuris nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės;

2. Teisė verstis veikla.

Metodikos 9 punkte numatyta, kad teisės verstis veikla įrodymai gali būti pateikti ne tik kartu su pasiūlymu, bet ir vėliau – pvz. iki pirkimo sutarties sudarymo, iki atitinkamų veiklų pradžios ir pan. Toks reguliavimas sukuria jau paminėtas problemas:

- pirkimuose gali dalyvauti rangovai, kurie įsteigiami tik vienam projektui ir nėra įgiję atestatų, neturi jokių darbuotojų ir pan. Todėl jie gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris pilnai įteisinęs savo veiklą, turi darbuotojų ir išlaiko pastovias darbo vietas. Tokie rangovai tik laimėję viešąjį pirkimą (kaip taisyklė – už mažiausią kainą) rūpinasi reikiamais atestatais, darbuotojais, neretai siekia „pervilioti“ darbuotojus iš kitų įmonių siūlydami jiems momentinę naudą. Tai iškraipo teisingą konkurenciją ir apskritai vertybes, nes užsakymus laimi tas, kuris nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės;

- nekontroliuojant, ar rangovas yra realus (turi atestatus, darbuotojus ir pan.) ir bent teoriškai yra pajėgus įvykdyti užsakymą, atsiranda galimybė pirkimuose dalyvauti nesąžiningoms įmonės („feniksams“), kurios negali ir net neketina užbaigti darbų, o siekia tik gauti avansą.

3. Reikalavimas, kad gen.rangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 30 proc. darbų.

Kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos, todėl gen.rangovas turėtų pats atlikti bent dalį darbų. Priešingu atveju jis yra panašus į statybos valdytoją. 

Be to, nesant tokio reikalavimo, vienas rangovas (ar rangovų grupė) gali laimėti daug viešųjų pirkimų, nors realiai darbų atlikti net neketina ir darbams persamdo subrangovus. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams viešųjų pirkimų užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas ir galėtų kokybiškai atlikti darbus.

Civilinis kodeksas iš principo leidžia gen.rangovui pasitelkti subrangovus, kadangi sudėtingesniame objekte neįmanoma vienam rangovui aprėpti visų specialiųjų darbų. Tačiau tai nepanaikina konceptualaus suvokimo, kas yra rangovas, o kas yra statybos valdytojas. Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų sisteminė analizė rodo, kad pagrindinė rangovo funkcija yra atlikti darbus, o ne tik būti procesų valdytoju. 

Todėl nors Viešųjų pirkimų įstatymas numato perkančiajai organizacijai tik teisę reikalauti, kad tiekėjas pats atliktų dalį darbų, tačiau statybos darbų pirkimo atveju perkančioji organizacija turėtų to reikalauti, nes tai išplaukia iš rangovo esmės.

4. Naudojimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Šiuo metu rangovų grupė viešajame pirkime dažniausiai dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurioje vienas rangovas paskiriamas vedančiuoju partneriu ir privalomai numatoma solidari visų partnerių atsakomybė.

Asociacijos nuomone, jungtinė veikla statyboje turėtų būti naudojama tik viešojo pirkimo procedūros metu (t.y. rengiant ir teikiant pasiūlymą), tačiau po pasiūlymo laimėjimo, t.y. vykdant statybos darbus, partnerių santykiai turi būti grindžiami gen.rangos – subrangos principu, nes jungtinė veikla statybai nėra būdinga. 

Statyboje turi būti gen.rangovas ir subrangovai (subordinacija), o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – gen.rangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą (Civilinio kodekso 6.650 str.). Todėl jungtinė veikla turėtų būti naudojama tik viešojo pirkimo procedūros metu (t.y. rengiant ir teikiant pasiūlymą) ir jungtinės veiklos sutartyje turėtų būti apspręsta, kuris rangovas pasiūlymo laimėjimo atveju bus gen.rangovas, o kurie – subrangovais (numatant, kokiems darbams). 

5. Gebėjimas pildyti Elektroninį statybos darbų žurnalą.

VPT parengtame Pavyzdinių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąraše Elektroninis statybos darbų žurnalas yra įtrauktas į ekonominio naudingumo kriterijų sąrašą. Kadangi žurnalo formą (elektroninis ar popierinis) pasirenka užsakovas, tai asociacijos nuomone, rangovo gebėjimas pildyti elektroninį žurnalą yra ne tiek ekonominio naudingumo kriterijus, kiek kvalifikacijos reikalavimas, t.y. jeigu užsakovas planuoja naudoti elektroninį žurnalą, tai jis turėtų kelti imperatyvų reikalavimą rangovui gebėti juo naudotis.