KADA 2020 m. balandžio mėn.
KAM LR Seimo Ekonomikos komitetui
DĖL Pagalbos verslui priemonių
APRAŠYMAS

Asociacijos nuomone, valstybės parengtos paramos verslui priemonės turi trūkumų, dėl kurių parama verslui bus pavėluota arba apskritai nesuteikta.

 

Subsidija prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui išmokama darbdaviui tik tada, kai jis sumoka darbo užmokestį darbuotojui. Subsidija sukonstruota kompensaciniu principu ir ja gali pasinaudoti tik tas darbdavys, kuris turi pajamų darbo užmokesčiui sumokėti. Tie darbdaviai, kurių veikla dėl sustabdymo negeneruoja jokių pajamų, neturi galimybės patys sumokėti darbo užmokesčio, todėl negalės gauti subsidijos. Tokiu būdu turime paradoksalią situaciją, kuomet valstybės parama gali pasinaudoti tik tie verslai, kurie bent kažkiek uždirba ar iš anksčiau yra sukaupę pajamų, o ne tie, kurie visiškai neturi pajamų.

Asociacija siūlo patikslinti subsidijų išmokėjimo tvarką, numatant, jog subsidija darbdavio pasirinkimu gali būti mokama darbdaviui (kuris prieš tai turi būti išmokėjęs darbo užmokestį) arba tiesiogiai darbuotojui.

 

Valstybės parengtos įvairių formų paskolos, paskolų garantijos ir pan. padeda stabilizuoti įmonių finansinius srautus. Tačiau norint šiomis priemonėms pasinaudoti bus sugaišta daug laiko, kuris šiuo metu yra gyvybiškai svarbus norint išsaugoti visiškai sustojusį verslą.  Be to, valstybės garantija paskolai dar nereiškia, kad bankai tą paskolą suteiks, nes sunkumus patiriančiam verslui bankai kelia tam tikrus paskolų išdavimo kriterijus, o valstybės garantija yra tik vienas iš kriterijų.

Asociacija siūlo numatyti naują paramos priemonę – vienkartinę negrąžinamą išmoką verslui. Išmokos dydis – įmonės vidutinė mėnesio apyvarta, skaičiuojant pagal paskutinius 12 mėn. arba pagal 2019 metus. Ši priemonė realiai pagelbėtų verslui, nes būtų teikiama operatyviai be jokių sudėtingų sąlygų ar procedūrų.

 

KADA 2020 m. balandžio mėn.
KAM

LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijai 

Užimtumo tarnybai

Valstybinei darbo inspekcijai

DĖL Prastovos paskelbimo ir darbo užmokesčio kompensavimo
APRAŠYMAS

Asociacija atkreipė dėmesį, kad dėl juridiškai neaiškios situacijos, kuri susidarė forminant prastovas. LR Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr.207 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” karantinas buvo paskelbtas nuo kovo 16 d. Būtent nuo šios datos buvo masiškai forminamos prastovos, vadovaujantis tuo metu galiojusia Darbo kodekso 47 straipsnio redakcija. Tačiau kodekso 47 straipsnio pakeitimas, įteisinęs atskirą ir savarankišką prastovų pagrindą - ekstremalią situaciją ar karantiną - įsigaliojo tik kovo 19 d., kuomet didelė dalis prastovų jau buvo įforminta.

Valstybės kompensacijas už prastovas numatantys teisės aktai yra tiksliai susieti su kovo 19 d. įsigaliojusiais Darbo kodekso pakeitimais, o ne bendrai su prastovomis, kaip tokiomis. Tad neaišku, ar įmonės, kurios prastovą paskelbė pagal kovo 16 d. galiojusią kodekso redakciją, gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją. 

 

Kovo 16 d. prastovos faktiškai buvo skelbiamos dėl karantino, kuris ir yra pagrindu gauti kompensaciją, nors ir pagal vėliau įsigaliojusius teisės aktus. Asociacijos nuomone, kitoks kovo 16 d. paskelbtų prastovų interpretavimas būtų nesąžiningas įmonių atžvilgiu.

 

KADA 2020 m. balandžio mėn.
KAM

LR Ministrui Pirmininkui                

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrui

L.e.p. LR Ekonomikos ir inovacijų ministrui

LR Energetikos ministrui

LR Susisiekimo ministrui

LR Vidaus reikalų ministrei

LR Krašto apsaugos ministrui

LR Sveikatos apsaugos ministrui

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrui

LR Žemės ūkio ministrui

LR Aplinkos ministrui

LR Finansų ministrui

DĖL Ekonomikos skatinimo priemonių
APRAŠYMAS

Asociacija pritaria valstybės parengtoms ekonomikos skatinimo priemonėms (subsidijos darbo užmokesčiui; mokesčių atidėjimai; įvairių formų paskolos, paskolų garantijos). Tačiau asociacijos nuomone būtina dar viena ekonomikos skatinimo priemonė – tai valstybės užsakymai verslui.

 

Statybos sektoriuje valstybė yra didžiausias užsakovas, kurio potencialių užsakymų spektras yra labai didelis. Todėl statybos sektorius yra ypatingoje padėtyje ta prasme, kad per jį valstybė gali dalinai stabilizuoti ekonomiką. Kadangi statybos sektorius yra tampriai susijęs su kitais verslais, todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje pateks ir į kitus verslo sektorius. Taip bus skatinamas ne tik statybų sektorius, bet ir nemaža dalis kitų verslų.

 

Asociacijos nuomone, svarstytini šie projektai:

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija: Elektros tinklų tiesimas ir atnaujinimas, kitų infrastruktūros objektų vystymas, atominės elektrinės uždarymo darbai, energinio efektyvumo plėtros projektų parengimas ir įgyvendinimas.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija: Kelių tiesimas ir remontas, regioninių kelių asfaltavimas, naujų geležinkelio atšakų tiesimas, pasirengimas naujo oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno statybai, kitų infrastruktūros objektų vystymas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija: Civilinės saugos pastatų statyba (atsižvelgiant į pastarojo laikmečio padiktuotus poreikius), pasienio infrastruktūros statinių statyba ir renovacija, laisvės atėmimo pastatų renovacija, socialinio būsto įsigijimas.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija: Krašto apsaugos infrastruktūros statinių statyba, senų pastatų renovacija.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija: Sveikatos priežiūros pastatų statyba ar rekonstrukcija (atsižvelgiant į pastarojo laikmečio padiktuotus poreikius), senų pastatų renovacija.

Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerija: Socialinės globos pastatų statyba ar rekonstrukcija (atsižvelgiant į pastarojo laikmečio padiktuotus poreikius), esamų pastatų renovacija.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija: Mokymo įstaigų, jų bendrabučių bei kitų senų pastatų renovacija; pastų rekonstrukcija (atsižvelgiant į pastarojo laikmečio padiktuotus poreikius).

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija: Melioracijos tinklų bei hidrotechnikos statinių atnaujinimas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Plano parengimas, kokia bus renovacijos kryptis, jeigu daugiabučių gyventojai dėl lėšų trūkumo pristabdys daugiabučių renovaciją; skubus reikalingų tam teisės aktų parengimas.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija: Viešųjų pirkimų procedūrų peržiūra, maksimaliai jas trumpinant (pvz. pasiūlymų įvertinimo ir pranešimo apie tai tiekėjams termino sutrumpinimas), greitesnio atsiskaitymo už atliktus darbus užtikrinimas.

Lietuvos Respublikos finansų ministerija: Statybos darbų finansavimo šaltinių užtikrinimas, finansavimui reikalingų ES.