KADA 2020 m. liepos mėn.
KAM Viešųjų pirkimų tarnybai
DĖL Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos
APRAŠYMAS

Asociacijos nuomone, Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikoje turėtų būti daugiau dėmesio skiriama statybos darbų pirkimo ypatumams, kadangi statybos darbai sudaro ženklią (pinigine išraiška) viešųjų pirkimų dalį ir turi savo specifiką:

 

1. Reikalavimas turėti kompetentingus darbuotojus.

Statybos įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. numato, kad ypatingojo statinio rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų (ypatingojo statinio kriterijus nustato Statybos įstatymo 2 str. 20 p.). Viešieji pirkimai daugiausiai vyksta dėl ypatingojo statinio statybos darbų.

Tačiau šiuo metu galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta tik perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga reikalauti iš rangovų informacijos apie turimus darbuotojus. Todėl susiformavo praktika, kai viešuosius pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka. Rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Tai iškraipo teisingą konkurenciją, nes užsakymus laimi tas, kuris nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės;

 

2. Reikalavimas, kad gen.rangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 30 proc. darbų.

Kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos, todėl gen.rangovas turėtų pats atlikti bent dalį darbų. Priešingu atveju jis yra panašus į statybos valdytoją. 

Be to, nesant tokio reikalavimo, vienas rangovas (ar rangovų grupė) gali laimėti daug viešųjų pirkimų, nors realiai darbų atlikti net neketina ir darbams persamdo subrangovus. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams viešųjų pirkimų užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas ir galėtų kokybiškai atlikti darbus.

Civilinis kodeksas iš principo leidžia gen.rangovui pasitelkti subrangovus, kadangi sudėtingesniame objekte neįmanoma vienam rangovui aprėpti visų specialiųjų darbų. Tačiau tai nepanaikina konceptualaus suvokimo, kas yra rangovas, o kas yra statybos valdytojas. Statybos įstatymo ir statybos techninių reglamentų sisteminė analizė rodo, kad pagrindinė rangovo funkcija yra atlikti darbus, o ne tik būti procesų valdytoju. 

Todėl nors Viešųjų pirkimų įstatymas numato perkančiajai organizacijai tik teisę reikalauti, kad tiekėjas pats atliktų dalį darbų, tačiau statybos darbų pirkimo atveju perkančioji organizacija turėtų to reikalauti, nes tai išplaukia iš rangovo esmės.

 

3. Naudojimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Šiuo metu rangovų grupė viešajame pirkime dažniausiai dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kurioje vienas rangovas paskiriamas vedančiuoju partneriu ir privalomai numatoma solidari visų partnerių atsakomybė.

Pažymėtina, kad statyboje jungtinė veikla turėtų būti naudojama tik viešojo pirkimo procedūros metu (t.y. rengiant ir teikiant pasiūlymą), tačiau po pasiūlymo laimėjimo, t.y. vykdant statybos darbus, partnerių santykiai turi būti grindžiami gen.rangos – subrangos principu, nes jungtinė veikla statybai nėra būdinga. 

Statyboje turi būti gen.rangovas ir subrangovai (subordinacija), o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – gen.rangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą (Civilinio kodekso 6.650 str.). 

Todėl jungtinė veikla turėtų būti naudojama tik viešojo pirkimo procedūros metu (t.y. rengiant ir teikiant pasiūlymą) ir jungtinės veiklos sutartyje turėtų būti apspręsta, kuris rangovas pasiūlymo laimėjimo atveju bus gen.rangovas, o kurie – subrangovais (numatant, kokiems darbams). 

Papildoma nauda iš tokio reguliavimo, kad jau viešojo pirkimo metu būtų įvardinama, kurie partneriai bus subrangovais ir kokius darbus turės atlikti, t.y. sumažinama galimybė „dalyvauti“ jungtinėje veikloje tik dėl kvalifikacinio paketo sustiprinimo, neatliekant jokių realių darbų.

 

4. Gebėjimas pildyti Elektroninį statybos darbų žurnalą.

VPT parengtame Pavyzdinių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sąraše Elektroninis statybos darbų žurnalas yra įtrauktas į ekonominio naudingumo kriterijų sąrašą. Kadangi žurnalo formą (elektroninis ar popierinis) pasirenka užsakovas, tai asociacijos nuomone, rangovo gebėjimas pildyti elektroninį žurnalą yra ne tiek ekonominio naudingumo kriterijus, kiek kvalifikacijos reikalavimas, t.y. jeigu užsakovas planuoja naudoti elektroninį žurnalą, tai jis turėtų kelti imperatyvų reikalavimą rangovui gebėti juo naudotis

 

KADA 2020 m. birželio mėn.
KAM LR Aplinkos ministerijai
DĖL Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus parinkimo
APRAŠYMAS

Asociacija nepritaria idėjai steigti valstybinę informacinę sistemą tam, kad užtikrinti klasifikuojamų duomenų kaupimą. Planuojama kurti sistema yra didžiulės apimties ir nuolatos ypač dinamiškai besikeičianti duomenų bazė, kurios valstybė (nei vienos institucijos asmenyje) nesugebės suvaldyti.

Vietoje siūlomos klasifikatoriaus (kaip duomenų bazės su valstybine informacine sistema) idėjos asociacija siūlo apsvarstyti atvirų duomenų principu bei tarptautinio standarto ISO 81346-12:2018 pagrindu formuojamos duomenų bazės idėją, pagal kurią kiekvienas atskiras ūkio subjektas savo produktus klasifikuotų minėto ISO standarto pagrindu ir informaciją kauptų pas save, sudarydamas galimybę visiems pageidaujantiems asmenims (pvz. projektuotojams, produktų pirkėjams, inspektuojančioms institucijoms ir kt.) prie šios duomenų bazės prisijungti ir iš jos gauti informaciją apie suklasifikuotus produktus. T.y. duomenų bazė veiktų kaip ūkio subjektų lokalių duomenų bazių visuma, funkcionuojanti integraliai vieningoje pavadinimų ir kodų sistemoje minėto ISO standarto pagrindu.

Tokia sistema nuimtų nuo valstybės didžiulę administracinę bei finansinę naštą ir sudarytų prielaidas keliamus tikslus pasiekti žymiai greičiau ir paprasčiau.

 

KADA 2020 m. birželio mėn.
KAM Lietuvos bankui
DĖL Standartinių civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sąlygų bei civilinės atsakomybės draudimo duomenų bazės
APRAŠYMAS

Asociacija atkreipė dėmesį, kad draudikai taiko skirtingas privalomojo statybos dalyvių (rangovų, projektuotojų, techninių prižiūrėtojų ir kt.) civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sąlygas, bet ne visos sąlygos yra sąžiningos draudėjų atžvilgiu. Asociacijos nuomone, tai atvejais, kai  draudimas yra privalomasis, valstybės vaidmuo reguliuojant draudimo sąlygas turėtų būti didesnis, t.y. standartines sąlygas turėtų parengti patvirtinti atsakinga valstybės institucija. Tokiu būdu užtikrinti maksimalų sutarčių sąlygų sąžiningumą, aiškumą bei interesų pusiausvyrą.

 

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų bazės, kuri būtų viešai prieinama ir kurioje suinteresuoti asmenys galėtų gauti konsoliduotą informaciją apie statybos dalyviams išduotus draudimus. Tokia duomenų bazė sudarytų prielaidas visiems suinteresuotiems asmenims (užsakovams, perkančiosioms organizacijos, statybos dalyviams, draudikams, kontroliuojančioms institucijoms) operatyviai prieiti prie duomenų. Atsirastų geresnės sąlygos organizuoti statybos sektoriaus viešuosius pirkimus, užtikrinti sąžiningą statybos dalyvių konkurenciją.