KADA 2021 m. vasario mėn.
KAM LR Aplinkos ministerija
DĖL Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijos projekto
APRAŠYMAS

Asociacijos nuomone, Strategijos projekte numatyti ambicingi renovuotinų pastatų kiekiai yra sveikintini, tačiau tokius kiekius įgyvendinti prie šiandieninės sistemos ir nusistovėjusios ydingos praktikos nėra realu.

Asociacija siūlo įtraukti į Strategijos projektą siūlymus, kurios paspartintų renovacijos tempą.:

1. Numatyti galimybę renovacijoje naudoti modulines integruotas sistemas, kurios yra surenkamos (pagaminamos) gamyklose, o objektuose tik sumontuojamos. Tai ženkliai paspartintų renovacijos darbų atlikimo tempus, sumažintų oro ir sezoniškumo įtaką. Moduliai galėtų būti įvairių tipų ir medžiagiškumo (įskaitant ir medį) su išorine apšiltinimo medžiaga, apdaila, o esant poreikiui ir su langais. Tokių modulių naudojimas neturėtų būti imperatyvus, bet galėtų būti skatinamas, panaudojant ES lėšas;

2. Leisti viešuosiuose pirkimuose statybos darbus pirkti kartu su projektavimu, nepriklausomai nuo pastato dydžio.

3. Spręsti rangovų trūkumo priežastis. Daug patikimų rangovų šiuo metu net nedalyvauja viešuosiuose renovacijos darbų pirkimuose dėl neadekvačių renovacijos darbų kainų. Jau pačioje pradžioje neteisingai apskaičiuojama renovacijos darbų pirkimo kaina, todėl rangovai nedalyvauja pirkimuose, o pirkimai organizuojami po kelis kartus. Reikia vykdyti renovacijos darbų pirkimus tik už realią rinkos kainą, tokiu būdu užtikrinant rangovų suinteresuotumą dalyvauti viešuose pirkimuose. Be to, reikia numatyti galimybę, kad gyventojai iš karto pritartų statybos darbų kainos didėjimo algoritmui, jeigu neatsirastų statybos įmonė, kuri pageidautų atlikti darbus už patvirtintą pradinę kainą. Taip pat būtina atsisakyti mažiausios kainos principo, atrenkant rangovą ir nevykdyti statybos darbų pirkimų žemiau skaičiuojamosios kainos, tokiu būdu užtikrinant rangovams realias rinkos kainas ir pritraukiant patikimus rangovus.

 

KADA 2021 m. vasario mėn.
KAM LR Aplinkos ministerijai
DĖL

LR Aplinkos ministro įsakymo „Dėl užsakovo reikalavimų informacijai, statinio informacinio modeliavimo projekto įgyvendinimo plano ir statinio informacinio modeliavimo protokolo patvirtinimo“ projekto

APRAŠYMAS

Asociacija siūlo koreguoti kriterijus, pagal kuriuos privaloma viešuosiuose statybos darbų pirkimuose taikyti BIM, išplečiant BIM taikymą, t.y. sumažinti BIM taikymo ribą iki 3 mln., taip pat įtraukti į BI taikymo atvejus projektinių pasiūlymų rengimą, kultūros paveldo statinius bei pastatų renovaciją.

 

Asociacija taip pat pažymėjo, kad įsakymo projektas nesuderintas su Statybos įstatymu, su STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ ir kitais statybos teisės aktais. Tokiu būdu neaiškus įsakymo projekto inkorporavimo į galiojančią teisės aktų sistemą algoritmas ir apskritai BIM modelio teisinė reikšmė:

 

  • ar Įsakymo projekte išvardinti Projekto informacijos modelio rengimo dokumentai tampa sudėtine dalimi techninės užduoties, pagal kurią yra rengiamas techninis projektas?
  • ar Projekto informacijos modelis tampa sudėtine dalimi techninio projekto, kuriam teisės aktų nustatytais atvejais atliekama privaloma projekto ekspertizė ir pagal kurį išduodamas statybą leidžiantis dokumentas?
  • ar statybos užbaigimo metu komisija vertina pastatyto statinio atitikimą Projekto informacijos modeliui?
  • ar po statybos užbaigimo Projekto informacijos modelis privalomai saugomas? Ar statybos darbų žurnalas su visais priedais statybos pabaigoje inkorporuojamas į Projekto informacijos modelį?
  • ar privaloma rengti Turto informacijos modelį? Ar statinio techninis pasas, pastato techninis-energetinis pasas ir statinio techninės priežiūros žurnalas tampa Turto modelio sudėtine dalimi ? Galbūt atvirkščiai - Turto informacijos modelis tampa statinio techninio paso sudėtine dalimi (priedėliu)? Kam Turto informacijos modelis priklauso ir ar turi būti privalomai saugomas bei perduodamas naujam savininkui statinio perleidimo atveju?

 

 

KADA 2020 m. vasario mėn.
KAM

LR Aplinkos ministerijai

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

DĖL Jungtinės veiklos sutarties naudojimo statybos darbų viešuosiuose pirkimuose
APRAŠYMAS

Asociacija atkreipė dėmesį, kad jungtinės veiklos sutarties (JVS) su solidaria atsakomybe naudojimas statyboje yra problematiškas dėl šių priežasčių:

1) jungtinė veikla statybai nėra būdinga. Statyboje turi būti genrangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – genrangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą. Taip numato Civilinio kodeksas bei statybos teisės aktai.

Statyboje jungtinė veikla turėtų būti naudojama tik viešojo pirkimo procedūros metu (t.y. rengiant ir teikiant pasiūlymą), tačiau po pasiūlymo laimėjimo, t.y. vykdant statybos darbus, partnerių santykiai turi būti grindžiami genrangos – subrangos principu, o jungtinės veiklos sutartyje turėtų būti apspręsta, kuris rangovas pasiūlymo laimėjimo atveju bus genrangovas, kuris – subrangovu (numatant, kokiems darbams).

2) solidari atsakomybė gali būti neįgyvendinama juridiškai, nes partneriai kaip specializuotos įmonės, gali neturėti ypatingojo statinio rangovo atestatų tai darbų sričiai, kurios reikalaujama atlikti, t.y. tai sričiai, kurioje darbų neatliko kitas partneris, kuris turėjo atitinkamą atestatą;

3) solidari atsakomybė gali būti neįgyvendinama fiziškai, nes partneriai dažniausiai būna specializuotos rangovų įmonės, kurios iš principo negali atlikti darbų už kitą partnerį, nes neturi atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ir įrangos, t.y. įmonė iš principo tokių darbų neatlieka;

4) solidari atsakomybė gali būti neįgyvendinama fiziškai, nes partneris gali neturėti fizinių pajėgumų atlikti darbų už kitą partnerį, nes turi kitus objektus ir įsipareigojimus, nors vertinant teoriškai kompetencijas darbams atlikti turi. Todėl ir dalyvavo viešajame pirkime kartu su kitais partneriais ir apsiėmė tik dalį darbų, nes neturi pajėgumų atlikti visų darbų;

5) reikalaujant iš partnerių atlikti darbus solidariai vieniems už kitus, gali būti pažeidžiamos viešųjų pirkimų procedūros, nes gali būti, kad pagrindinis partneris turėjo atlikti tam tikrą dalį darbų pats (toks buvo pirkimo dokumentų reikalavimas), todėl pagrindiniam partneriui pvz. bankrutavus, o kitiems partneriams atliekant jo darbų dalį, būtų pažeisti pirminiai pirkimo sąlygų reikalavimai.

6) jeigu solidari JVS partnerių atsakomybė realizuojama kaip finansinė atsakomybė, t.y. bet kuris partneris atsako už visus kitus partnerius ir turi įvykdyti jo finansines prievoles (pvz. grąžinti avansą už neatliktus darbus, sumokėti netesybas už darbų vėlavimą, atlyginti sutarties nesilaikymu užsakovui padarytus nuostolius ir kt.), tuomet tai nėra teisinga, nes partneriai negali kontroliuoti nei pagrindinio partnerio nei vieni kitų atliekamų darbų, tokiu būdu įtvirtinamas atsakomybės be kaltės principas.

Tik pagrindinis partneris turi kitų partnerių atliekamų darbų kontrolės teisę, todėl tik pagrindinis partneris turėtų atsakyti prieš užsakovą už visos statybos sutarties vykdymą. Todėl JVS partneriai turėtų dirbti pagal genrangos – subrangos principą, kai visą atsakomybę prieš užsakovą prisiima genrangovas.