KADA  2018 m. birželio mėn. 
KAM  Ūkio ministerijai
DĖL  Užduočių Lietuvos komercijos atašė
APRAŠYMAS

Ūkio ministerijos prašymu Asociacija pateikė pasiūlymus dėl užduočių Lietuvos komercijos atašė:

1. Pagal verslo įmonių ar verslo asociacijų užklausas surinkti informaciją apie konkrečioje valstybėje galiojantį verslo reguliavimą, t.y. mokesčius, veiklos įteisinimą, veiklos formas, darbo santykius, komandiruojamus darbuotojus, darbo užmokestį, soc. draudimą, profesinių sąjungų reikalavimus ir pan.

Tokia informacija labai reikalinga įmonėms, kurios nori vykdyti veiklą užsienyje, steigti įmonę ar filialą, dirbti pagal tiesioginę sutartį su toje valstybėje registruotu užsakovu arba subrangos pagrindais.

2. Komercijos atašė turėtų, kiekvienas atskirai, surengti Lietuvos pramonininkų konfederacijoje susitikimą su verslo bendruomene ir to susitikimo metu tiesiogiai išklausyti pasiūlymus savo veiklai konkrečioje valstybėje.

 

KADA  2018 m. birželio mėn.
KAM  Lietuvos pramonininkų konfederacijai
DĖL  Užimtumo sistemos ir Lietuvos darbo biržos veiklos tobulinimo
APRAŠYMAS

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto prašymu Asociacija pateikė pasiūlymus dėl užimtumo sistemos ir Lietuvos darbo biržos veiklos tobulinimo:

1. Perkvalifikavimo organizavimas turi vykti ne „formaliai“, o nuolat ir kryptingai vykdant darbo rinkos poreikių analizę, gebant greitai reaguoti pagal regionų ir atskirų ūkio sektorių poreikius.

2. Keisti teisės aktus, siekiant skatinti šalies piliečius ne gyventi iš pašalpų, o ieškoti legalaus darbo.

3. Atsisakyti laisvų darbo vietų registravimo ir fizinio apsilankymo pas darbdavius prievolių.

4. Maksimaliai mažinti bedarbių fizinio apsilankymo darbo biržoje būtinybę, komunikavime daugiau taikyti elektroninius instrumentus.

5. Aktyviau bendradarbiauti su seniūnijomis, rinkti informaciją apie jų poreikius ir trumpalaikių darbų suteikimo galimybes.

6. Nevykdyti tos veiklos, kurią realiai vykdo verslas (pvz. darbo paieškos-pasiūlos portalų veikla, įdarbinimo agentūrų veikla). LDB turi vykdyti tokią veiklą, kuriai vykdyti finansines bei kitokias priemones turi tik valstybė, pavyzdžiui skirti finansavimą, kad bedarbis galėtų pasinaudoti verslo paslaugomis ieškant darbo - mokamų CV portalų bei įdarbinimo agentūrų paslaugų apmokėjimui.

 

KADA  2018 m. gegužės mėn.
KAM  Finansų ministerijai
DĖL  Struktūrinių reformų mokesčių srityje
APRAŠYMAS

Asociacija pritarė struktūrinių reformų idėjoms mokesčių srityje. Tačiau siūlo parengtus įstatymų projektus tobulinti:

1) vietoje GPM lengvatos už įsigyjamus apdailos ir remonto darbus taikyti PVM lengvatą, t.y. kad būtų sugrąžinama 50 proc. sumokėto PVM. PVM yra paprasčiau administruojamas mokestis, jo grąžinimą galimą atlikti operatyviau visų metų eigoje, o ne tik metų gale, kaip būtų GPM lengvatos atveju. Todėl PVM lengvata gyventojams būtų patrauklesnė.

Jeigu būtų nuspręsta likti prie GPM lengvatos idėjos, tokiu atveju būtina ženkliai padidinti lengvatos dydį, kad gaunama GPM lengvata būtų didesnė už sutaupymą perkant pigesnes paslaugas iš „šešėlyje“ veikiančių asmenų.

2) išplėsti prekių ir paslaugų sąrašą (būsto, poilsio, kelionių, sveikatinimo, draudimo ir kt.), kurių įsigijimo išlaidas būtų galima įtraukti į įmonių sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną. Tuo pačiu nelaikyti jų gyventojų pajamomis natūra ir jų atžvilgiu netaikyti GPM. Toks reguliavimas ekonomiškai skatintų pirkėjus legalizuoti įvairių prekių ir paslaugų pirkimą, t.y. taptų ekonomiškai naudinga pirkimus vykdyti legaliai įmonių vardu, o tai reiškia „šešėlio“ mažinimą su visomis su tuo susijusiomis teigiamomis pasekmėmis biudžetui (didesnis surinktas PVM ir kt.);

3) nepritarti GPM didinimui iki 25 proc., nes tai nesuderinama su siekiamybe mažinti darbo apmokestinimą, kuri yra deklaruojama šioje mokesčių reformoje;

4) NPD prilyginti MMA. Būtų socialiai teisinga neapmokestinti MMA dydžiui lygios sumos, kadangi ją valstybė nustato kaip minimalių žmogaus poreikių tenkinimo ribą;

5) vietoje siūlomų NT mokesčio pakeitimų taikyti visuotinį NT mokestį (įskaitant ir valstybės valdomo NT apmokestinimą), tačiau kartu mažinti NT mokesčio tarifus, o maksimalų NT mokestį nustatyti ne didesnį kaip 1 proc. Toks apmokestinimo modelis panaikintų galimybę „apeiti“ mokestį, mokestis būtų paprasčiau administruojamas, dėl protingų tarifų nebūtų didelė finansinė našta. 

6) abejotina, ar tikslinga įvesti patikimo mokesčių mokėtojo kategoriją, susiejant ją su galimybe dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Galiojančiame LR viešųjų pirkimų įstatyme jau yra panašūs kriterijai, kurie riboja tiekėjų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Todėl atsiranda tam tikras dubliavimas.