Daugiausia mirtinų ar sunkių nelaimingų atsitikimų darbe ir toliau įvyksta dėl nepakankamo darbuotojų paruošimo dirbti saugiai, asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimo bei saugos kontrolės trūkumo įmonėse. Statybos sektoriaus dalyviai atkreipia dėmesį į dažnai aplaidų tiek darbdavių, tiek darbuotojų požiūrį į darbuotojų saugą, tačiau tikisi, kad iš užsienio parsivežama patirtis padės keisti situaciją šalyje.

Remiantis statistika, mirtinų nelaimingų atvejų darbe Lietuvoje, deja, nemažėja. Per pastaruosius penkerius metus iš statybviečių namo negrįžo apie 150 darbuotojų, iš jų 30 – žuvo, rodo Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) turimi duomenys. Neramina ir sunkių sužalojimų atvejai, kurių kasmet nutinka bent po 20.

„Lietuvoje didžioji dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl elementarių saugos reikalavimų nesilaikymo – tai faktas, kurį matome kasmetinėje statistikoje. Dar vis galvojame, kad saugiai dirbti užtenka parašo žurnale, tačiau jei norime turėti mažiau nelaimių, turime pradėti elgtis kaip skandinavai – mokyti žmones ne iš knygų, o realių situacijų, nuosekliai atnaujinant žinias ir įgūdžius. Tik tada saugus darbas taps įpročiu, o ne formaliu punktu“, – sako LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Darbuotojų saugą mato kaip papildomas išlaidas

Nors, pavyzdžiui, Skandinavijoje nelaimingų įvykių statybose statistika ir atrodo gerai, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, vietiniai ja tikrai nesididžiuoja, pastebi UAB „Skandinaviški sertifikatai” vadovė, teisininkė Vaida Strazda, esą viena nelaimė ten laikoma „viena nelaime per daug“. Pasak jos, tai atskleidžia pagrindinį skirtumą – požiūrį į darbuotojų saugą.

„Lietuvoje dauguma darbdavių tai mato kaip papildomas išlaidas ir prievolę, o patys darbuotojai saugos mokymus dažnai sumenkina. Mokymo įstaigos taip pat sausai išdėsto kursų turinį, akcentuoja prievoles ir baudas vietoj to, kad paliestų kiekvienam darbuotojui svarbų dalyką – kodėl tau pačiam yra svarbu dirbti saugiai ir grįžti namo sveikam“, – mano V. Strazda.

Švedai, jos teigimu, saugų darbą laiko kiekvieno atsakomybe – tokia kultūra susiformavo per profsąjungų vienybę ir griežtas baudas darbdaviams, pažeidusiems darbuotojų saugos reikalavimus: „Lietuva yra labai gerame kelyje šio tikslo link, o svarbų vaidmenį atlieka ir įmonės, kurios dirba Skandinavijos šalyse ir parsiveža žinias bei įgūdžius“.

Šioje rinkoje veikiančios bendrovės „Acrylicon Baltic“ vadovas Egidijus Ancius patvirtina, kad skandinavai darbuotojų saugos srityje yra itin pažengę, o skirtumai su Lietuva atsispindi net, atrodo, savaime suprantamuose dalykuose, pavyzdžiui, apsauginių priemonių dėvėjime.

„Mane stebina, kad Lietuvoje dar daug įmonių nesilaiko taisyklių dėl darbuotojams privalomų asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimo. Nors situacija gerėja, tik kelerius pastaruosius metus pastebiu, kad mūsų šalyje darbuotojai didžiąja dalimi dėvėtų specialias liemenes ar būtų naudojamos profesionalios atitvėrimo sistemos. Skandinavijoje tai tapo įprasta jau prieš 15 metų“, – nuogąstauja E. Ancius.

Tarptautinei „Peikko“ grupei priklausančios UAB „Peikko Lietuva“ direktorius Paulius Bulota pastebi, kad Lietuvoje darbų saugos kultūra labai nevienoda – vienos įmonės tikrai investuoja į tai ir mato vertę, o kitos vis dar žiūri formaliai.

„Kartais atrodo, kad svarbiausia turėti parašą ant instruktažo lapo, o ne užtikrinti, kad žmogus iš tiesų suprato, ką daro. Tai yra požiūrio klausimas, kurį dar reikia keisti. Skandinavijoje pats darbuotojas dažnai sustabdytų darbą, jei jam atrodytų, kad sąlygos nesaugios. Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai žmogus rizikuoja galvodamas, kad greičiau padarys ar nieko neatsitiks. Tačiau būtent tokie sprendimai dažnai ir baigiasi nelaimėmis“, – kalba jis.

Paulius Bulota

Darbuotojus mokys profesionaliau

Siekiant užkirsti kelią tik formaliam darbdavių vykdomam darbuotojų instruktavimui, LSA kartu su VDI pradėjo statybos sektoriaus darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) mokymo organizacijų akreditavimą. Akredituotos įstaigos, atitinkančios LSA nustatytus reikalavimus, galės mokyti statybos darbuotojus ir vertinti jų saugaus darbo kompetencijas pagal 14 patvirtintų programų.

Ši sistema bus panaši į taikomą Skandinavijoje. Kaip ir Švedijoje ar Norvegijoje, akredituotos organizacijos mokys darbuotojus pagal vieningas programas, tikrins jų praktines ir teorines žinias bei fiksuos kompetencijas darbuotojų kompetencijų registre STATREG. Nauja sistema, paremta skandinavų ID06 ar „Sikkerhetskort“ modeliais, didins mokymų kokybę ir patikimumą.

Suomiška DSS kortelė

Pavyzdžiui, ID06 sistema Švedijoje ypač svarbi dalyvaujant viešuosiuose ir privačiuose konkursuose. Ši sistema apjungia keturis svarbius momentus: darbuotojų saugą, darbo laiko registrą, įmonės registro ir mokesčių informaciją bei darbuotojo legalumą šalyje.

Pasak P. Bulotos, Lietuvoje VDI vis dar dažnai suvokiama kaip baudžianti institucija, todėl bendradarbiavimas padedant keisti darbdavių mąstymą parodant, kaip galima padaryti geriau, yra labai svarbus visam statybos sektoriui.

„Tik taip galime mažinti toleranciją nesaugiam darbui ir auginti sąmoningumą. Lietuvoje vis dar gajus požiūris, kad apie darbuotojų saugą geriau tylėti, tarsi tai būtų silpnybės pripažinimas. Įmonės vengia dalintis ne tik nelaimingų atsitikimų patirtimi, bet ir gerąja praktika, iš kurios galėtume visi pasimokyti. O juk būtent atvirumas leidžia augti ir visai rinkai tapti saugesnei“, – sako P. Bulota.

Kad kryptingas darbuotojų mokymas ir griežta saugos kultūra reikšmingai mažina nelaimingų atsitikimų skaičių, Skandinavija jau įrodė – Lietuvoje mirtinų nelaimių santykis su dirbančiųjų skaičiumi išlieka beveik dvigubai didesnis nei Švedijoje ir net tris kartus didesnis nei Norvegijoje.

Kaip aiškina V. Strazda, prieš atvykstant į statybvietę Švedijoje, kiekvienas naujas darbuotojas visų pirma privalo užbaigti darbuotojų saugos kursą ir išlaikyti testą, kurio rezultatas registruojamas ID06 sistemoje. Šis kursas supažindina su pagrindinėmis rizikomis ir saugaus elgesio svarba pavojingoje darbo aplinkoje.

Pačioje statybvietėje darbuotoją pasitinka darbuotojų saugos koordinatorius, kuris pateikia papildomas instrukcijas ir užtikrina, kad kiekvienas naujokas aiškiai suprastų taisykles.

Panašius atsakomybės modelius po truputį pradeda taikyti ir Lietuva. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d., statybvietėje dirbant daugiau nei vienam rangovui, statytojas arba statinio statybos valdytojas privalo paskirti saugos ir sveikatos koordinatorių ir užtikrinti, kad jo pareigos būtų vykdomos.

Formuoja atsakingą požiūrį

Paruošiant naujus kolegas darbui tarptautiniais standartais vadovaujasi ir daug patirties šioje srityje sukaupusios įmonės. „Peikko Lietuva“ direktorius atskleidžia, kad bendrovėje, atsiradus naujam žmogui, jis visada pereina net kelis apmokymų etapus – teorinį instruktažą ir praktinius mokymus darbo vietoje su patyrusiu kolega.

„Labai svarbu, kad darbuotojas suprastų, ką jam sako, todėl visos mūsų darbuotojų saugos instrukcijos, formos ir mokymo medžiaga yra trimis kalbomis – lietuvių, anglų ir rusų. Žmogų reikia mokyti ta kalba, kurią jis iš tiesų supranta, o ne ta, kuria patogiau vadovybei“, – teigia P. Bulota.

Kitos užsienio rinkose veikiančios įmonės, kaip „Staticus“, darbuotojų saugą įtraukia net į įmonės strateginius planus ir matuoja tokiais pačiais rodikliais kaip gamyba ar kokybė.

„Darbuotojų sauga mums nėra tik už tai atsakingo skyriaus atsakomybė. Už ją atsako visi vadovai pagal savo sritis nuo montavimo iki projektų valdymo, turėdami aiškius tikslus ir rodiklius. Apie darbuotojų saugą kalbame kasdien – tiek rytiniuose susirinkimuose gamyboje ir statybose, tiek strateginėse vadovų sesijose“, – sako „Staticus“ darbų vadovas Romas Gražulevičius.

Romas Gražulevičius

Pasikartojančias saugos problemas bendrovė taip pat sprendė inicijuodama programą „Saugi darbo vieta“. Gamybos komandose kiekvieną savaitę vykdomi saugos patikrinimai pagal penkis pagrindinius kriterijus.

„Už saugos reikalavimų laikymąsi komandos renka balus, o geriausieji mėnesio pabaigoje apdovanojami bendrais pietumis. Įmonė džiaugiasi, kad iniciatyva sustiprino atsakomybės jausmą ir padėjo pelnyti saugos kultūros ambasadorės vardą“, – priduria R. Gražulevičius.