Viešųjų pirkimų statybos sektoriuje apžvalga

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pristatė trečiąją pirkimų statybos sektoriuje apžvalgą.

Apžvalgoje palygintos statybos sektoriaus pirkimų tendencijos pagal pagrindinius pjūvius 2014-2018 m.:

- pirkimų apimties dinamika

- didžiausiems pirkimų dalyviams tenkančios statybos sektoriaus rinkos dalies pokyčiai

- bendras pavienių rangovų ir rangovų-ūkio subjektų grupių skaičius

- "vieno tiekėjo" pirkimų CVP IS ir TED duomenimis dinamika

- didžiausi statybos darbų pirkimai 2017-2018 m.

- užsienio įmonių skaičius Lietuvos statybos darbų pirkimuose

- Europos Sąjungos (ES) finansavimo įtaka statybos sektoriaus pirkimuose

- aplinkosaugos kriterijų taikymo dažnumas statybos sektoriaus pirkimuose

- vertinimų skaičius pagal ekonominio naudingumo kriterijų

Statybos darbų viešųjų pirkimų apimtis

Bendrai Lietuvoje statybos darbams išleistų lėšų suma ir jų įsigyta dalis viešųjų pirkimų būdu didėja.

(Šaltinis: VPT)

Statybos darbų viešųjų pirkimų dalis penkerių metų laikotarpyje pagal sudarytų sutarčių vertę siekė vidutiniškai 45% nuo visų Lietuvoje įvykusių viešųjų pirkimų.

(Šaltinis: VPT)

Statybos darbų sektoriuje įvykusių viešųjų pirkimų skaičius augo, nors bendras įvykusių viešųjų pirkimų skaičius mažėjo.

(Šaltinis: VPT)

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujajam viešųjų pirkimų reglamentavimui, buvo įtvirtintos nepriimtino ir netinkamo pasiūlymo sąvokos, kas vienareikšmiškai įpareigojo pirkimų vykdytojus atmesti pasiūlymus dėl per didelės pasiūlytos kainos.

2017 m. (nuo liepos 1 d.)-2018 m., 73% visų statybos darbų pirkimų baigėsi sutarties sudarymu, tačiau likusieji 27% baigėsi nesėkmingai - sutartys nebuvo sudarytos. 34% šių pirkimų neįvyko dėl per didelių kainų. Viena iš priežasčių, lėmusių neįvykusių pirkimų dalies didėjimą - kainų augimas.

(Šaltinis: VPT)

Prieš pradėdamas vykdyti pirkimą, pirkimo vykdytojas privalo tinkamai suplanuoti pirkimo vertę, pagal pirkimo paskelbimo metu rinkoje galiojančias realias kainas bei įvertinti kainų pokyčio tendencijas bei galimą įtaką tiekėjų pasiūlymams. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-2019 m. laikotarpiu statybos kainos dėl statybinių medžiagų brangimo ir sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo augo labai sparčiai, pirkimų vykdytojai dažnu atveju teisingai nepaskaičiuodavo pirkimams reikalingų lėšų dydį. VPT pastebi, kad pirkimų vykdytojai pirkimui skirtas lėšas numato ne pagal realų poreikį, o pagal prieš kelis metus parengtų projektų skaičiuojamąsias kainas arba skirtą finansavimą.

Pirkimų vykdytojai

Kasmet tarptautinius ir supaprastintus pirkimus (be mažos vertės) vykdo 2400 pirkimų vykdytojų.

Vidutiniškai 370 pirkimų vykdytojų (apie 16%) kasmet įsigyja statybos darbus.

20-ies didžiausių pirkimų vykdytojų pagal sudarytų sutarčių vertę statybos darbams išleistų lėšų dalis 2014-2018 m. sudarė apie 72% bendros statybų viešųjų pirkimų vertės.

(Šaltinis: VPT)

2017-2018 m. tarp pirkimų vykdytojų lydere tapo AB "Energijos skirstymo operatorius" (ESO), veikianti energetikos srityje. Ši įmonė per pastaruosius du metus sutarčių sudarė daugiau nei už 1 mlrd. Eur.

Rangovai

Statybos sektoriuje 2014-2018 m. laikotarpiu kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 680 rangovų.

2014-2018 m. laikotarpyje pastebima tendencija - mažėjo statybos darbų konkursus laimėjusių rangovų-ūkio subjektų grupių, skaičius ir didėjo pavienių rangovų skaičius.

(Šaltinis: VPT)

2018 m. tiekėjų-ūkio subjektų grupių skaičius ir jo procentinė dalis nuo bendro statybos sektoriuje sutartis sudariusių rangovų skaičiaus, buvo mažiausia per visą 2014-2018 m. laikotarpį - 136 (20%).

VPT atkreipia dėmesį, kad daugeliu atveju tiekėjų grupės dalyvavimas darbų pirkimuose gali būti labai naudingas, kadangi tokiu būdu mažesnės įmonės, neturinčios reikalingos patirties, kompetencijų ar pajėgumų dalyvauti pirkime atskirai, gali jungtis ir teikti pasiūlymus kartu, dėl to padidėja konkurencija ir pirkimo vykdytojas turi galimybę geriausią pasiūlymą išrinkti įvertinęs didesnį skaičių konkuruojančių pasiūlymų.

Dvidešimties didžiausių rangovų statybos sektoriuje vertės dalis 2017-2018 m. palyginti su 2014-2016 m., sumažėjo 10%, o dešimties didžiausių rangovų sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis - 13%.

Didžiausia laimėtų pirkimų dalis 2017-2018 m. teko UAB "Žilinskis ir Co" bei UAB "Vytrita".

(Šaltinis: VPT)

Užsienio įmonės sudaro tik labai nedidelę dalį Lietuvos statybos sektoriuje sudarytų sutarčių vertės. 2018 m. ši dalis didėjo, tačiau tesiekė apie 4% statybos sektoriuje išleistų lėšų.

Didžiausios vertės 2018 m. užsienio įmonių laimėti pirkimai Lietuvos statybos sektoriuje:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos vykdytas S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro centrinio stadiono tribūnų išplėtimo, daugiafunkcinio sveikatinimo, kultūros ir užimtumo centro įkūrimo ir automobilių saugyklos statybos darbų pirkimas.

2. Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdytas objekto "Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos akvatorijos gilinimas iki -14,5 m gylio" I gilinimo darbų etapo pirkimas.

TED duomenimis, 2017-2018 m. palyginti su 2014-2016 m. laikotarpiu, mažėjo "vieno tiekėjo" pirkimų skaičiaus dalis vidutiniškai nuo 30 iki 9% (sumažėjo 21%).

Pasiūlymų vertinimas

2017 m. ir 2018 m. pirkimų vykdytojai, vertindami ekonomiškai naudingiausius pasiūlymus statybos sektoriuje, pradėjo dažniau rinktis ne vien kainos kriterijus:

- 2017-2018 m. kokybės kriterijų taikymas sudarė vidutiniškai 39% statybos darbų pirkimų pagal vertę ir apie 23% pirkimų pagal skaičių

- 2014-2016 m. laikotarpiu ekonominio naudingumo kriterijų taikymas pagal vertę siekė 15%, pagal skaičių - apie 4%

Nors statistika rodo gerėjančias tendencijas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijai dažnai išlieka aptakūs, subjektyvūs, sunkiai įgyvendinami sutarties vykdymo etape. Pirkimo vykdytojai dažnu atveju neįvertina realios konkretaus kriterijaus ekonominės vertės, neskaičiuoja, kokią pridėtinę vertę pasirinktas kriterijus duoda konkretaus pirkimo atveju.

(Šaltinis: VPT)

Apžvalgoje pateikiamos pasikartojančios neigiamos tendencijos, VPT atlikto sisteminio pirkimų tikrinimo duomenimis: pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kurių teikiama nauda kelia abejonių, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarkos aprašymai yra nekonkretūs, neleidžiantys objektyviai skirti balus tiekėjams, neužtikrina skaidraus viešųjų pirkimų vykdymo, nustatomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai skirti ne tik laimėtojui nustatyti ar pasiūlymams palyginti vykdant viešojo pirkimo procedūras, tačiau privalo būti perkelti į sutarties vykdymo etapą.

Neįtvirtinus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sudarytose pirkimo sutartyse, pirkimų vykdytojai neįgyvendina tokių kriterijų nustatymo tikslo, t. y. sutarties vykdymo etape gauti tam tikrą ekonominę naudą (pvz., geresnę kokybę, trumpesnius terminus ir pan.). Tai reiškia, kad pasiūlymo pranašumai, dėl kurių jis išrenkamas laimėtoju, neatsispindi ir neužtikrinami sutarties vykdyme.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes VPT bendradarbiaudama su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų asociacija parengė „Statybos darbų pirkimo gaires“. Šios gairės padeda pirkimų vykdytojams teisingai organizuoti ir vykdyti statinio statybos darbų viešuosius pirkimus.

Žalieji pirkimai

Pastarųjų trijų metų laikotarpiu stebimas itin ryškus žaliųjų pirkimų statybų sektoriuje sutarčių vertės procentinės dalies kritimas, lyginant su ankstesniais metais.

Žalieji viešieji pirkimai nacionalinių įsipareigojimų kovos su klimato kaita, taršos mažinimu, užstatytos aplinkos tvarumo skatinimo ir kitos srityse įgauna ypatingą reikšmę, kaip priemonė įgalinanti efektyviai išnaudojant viešojo sektoriaus perkamąją galią siekti užsibrėžtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija, šį instrumentą siekia integruoti į minėtose srityse kuriamus priemonių planus ar paketus. Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas statybos srityje yra vienas planuojamos politikos priemonių Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plane.