Europiniu mastu skaičiuojama, jog šiandien pastatai sunaudoja apie 40 proc. visos išgaunamos ir importuojamos energijos – trečdalis šio kiekio tenka pramoninės, komercinės bei visuomeninės paskirties pastatams, o visa likusi dalis – gyvenamajam sektoriui.
Lietuva per pastaruosius kelerius metus padarė nemenką pažangą didinant gyvenamųjų pastatų energinį efektyvumą – vien 2016 – 2017 m. renovuota beveik 1200 namų, iš viso nuo 2013 m. – arti 2000 daugiabučių, į kurių atnaujinimą investuota 0,5 mlrd. eurų. Tačiau Lietuvoje viso suskaičiuojama apie 34000 daugiabučių, kuriems reikalinga modernizacija. Tam reikalingos investicijos – apie 15 milijardų eurų.
Jau šiandien reikia diskusijos ne tik apie finansines, socialines ar ekonomines modernizacijos naudas gyventojui, bet ir apie globalesnes šio proceso įtakas šalies ekonomikai: statybų sektoriaus plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui, nekilnojamo turto rinkos pokyčiams.
Keliamas strateginis tikslas – numatyti, kaip po 2020 m., kuomet sumažės Lietuvai teikiama ES parama, bus finansuojama pastatų modernizacija, kokiais instrumentais užtikrinsime pastatų energinio efektyvumo reikalavimų įgyvendinimą.
- Kokiomis kryptimis daugiabučių renovacija bus vystoma toliau? Kokie svarbiausi ateities prioritetai?
- Kokie finansiniai mechanizmai ir schemos numatomos po 2020 m., kuomet pasibaigs dabartinė septynerių metų ES finansinė perspektyva?
- Kokie naujomis aplinkybėmis bus galimi finansavimo šaltiniai, būdai ir sąlygos?
- Kokios darbų apimtys laukia statybų ir pramonės sektorių įmonių, tiesiogiai dalyvaujančių šiuose procesuose?
Į šiuos ir kitus aktualius klausimus bus ieškoma atsakymų Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamoje konferencijoje – diskusijoje.
„DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PERSPEKTYVOS PO 2020 m.“
2018 m. kovo 13 d., 10.00 – 15.35 val.
„BOD Group” salė (Mokslininkų g. 6A, Vilnius).
Dalyvavimas konferencijoje – nemokamas, vietų skaičius – ribotas. Registracija nebegalima.
Konferenciją organizuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos statybininkų asociacija, Polistireninio putplasčio asociacija ir Mineralinės vatos gamintojų asociacija.
Konferencijos programa (gali būti tikslinama):
0930-1000 | Registracija/ pasitikimo kava |
I dalis | |
1000-1020 | Sveikinimo žodis |
1020-1040 |
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa: strateginės ateities kryptys |
1040-1100 |
Finansų ministerijos Investicijų departamento Finansinių priemonių skyriaus vedėja Agnė Kazlauskaitė Energinio efektyvumo didinimo projektų finansavimo galimybės ir modeliai |
1100-1120 |
Šiaulių banko Finansavimo paslaugų vystymo departamento projektų vadovas Gedas Janėnas Programos finansavimo patirtys ir ateities iššūkiai |
1120-1140 |
Viešųjų investicijų plėtros agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja Kristina Vaskelienė Finansiniai instrumentai įgyvendinandinant energinį efektyvumą gerinančius sprendimus |
1140-1210 |
Diskusija |
1210-1215 |
Apibendrinimas |
1215-1300 |
Pietūs |
II dalis |
|
1300-1325 |
Būsto energijos taupymo agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vadovas Edvardas Petrauskas Svarbiausi kokybės užtikrinimo aspektai įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo projektus |
1325-1350 |
Centrinės perkančiosios organizacijos direktorius Darius Vedrickas Paslaugų pirkimo organizavimo sprendiniai |
1350-1415 |
Prof. Sigitas Mitkus Daugiabučių namų modernizavimo vykdymo teisinės problemos |
1415-1440 |
Česlovas Ignatavičius. Polistireninio putplasčio asociacija Doc. dr. Tatjana Vilutienė. Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Saulius Skrodenis. Polistireninio putplasčio asociacija Modernizuojamų statinių šiltinimo dabartis ir ateitis |
1440-1505 |
Mineralinės vatos gamintojų asociacijos prezidentė Edita Meškauskienė Inovatyvumas ir laiko patikrinti sprendimai |
1505-1530 |
„BOD Group” valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius Naujausi sprendiniai, diegiant alternatyvius energijos šaltinius |
1530-1535 |
Apibendrinimas |