2025 m. liepos mėn.

LR viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto 

Asociacija pakartotinai pateikė siūlymus statybos darbų viešųjų pirkimų gerinimui, siekiant skaidrumo ir sąžiningos rangovų konkurencijos:

1) dėl žalos atlyginimo priteisimo iš tiekėjų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (LAP).

Asociacijos nuomone perkančiųjų organizacijų galimybė pareikalauti prarasto ES finansavimo kaip žalos atlyginimo dėl LAP taikymo iš esmės apribojo tiekėjų galimybę ginčyti perkančių organizacijų sprendimus, tuo pačiu sumažino perkančių organizacijų sprendimų kontrolę.

Asociacija siūlo koreguoti teisės aktus, kad viešųjų pirkimų bylose pritaikius LAP, nėra atlyginami dėl LAP taikymo atsiradę nuostoliai arba į nuostolių sumą nėra įskaitomos perkančiosios organizacijos prarastas ES finansavimas.

2) dėl tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų už melagingą informaciją.

Asociacija siūlo pakeisti neracionaliai taikomą tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl tariamai melagingos informacijos praktiką, t.y. netaikyti šio instituto, jei netiksli informacija neturėjo esminės reikšmės pasiūlymo vertinimui ar viešojo pirkimo procedūrų eigai.

3) dėl „superspecialistų“.

Asociacija siūlo koreguoti ydingą praktiką taikant ekonominio naudingumo kriterijus, kuomet tiekėjas už „superspecialistų“ turėjimą gauna nepagrįstai daug balų, nors tokios patirties jo turimi specialistai objektyviai negalėjo sukaupti.

Turėtų būti nustatomas teisinis reguliavimas, kuris panaikintų prielaidas kaupti, o perkančiosioms organizacijoms vertinti teorinę, perteklinę specialistų patirtį. Konkrečiai, teisės aktuose numatant pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkimo sąlygose nustatyti privalomą maksimalią kokybės ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus ribą. Tokiu būdu panaikinti prielaidą „auginti“ itin didelę fiktyvią patirtį turinčius specialistus.

4) dėl su tiekėjo juridinio asmens asmenine padėtimi susijusių aspektų vertinimo kaip ekonominio naudingumo kriterijų.

Asociacija siūlo įteisinti galimybę vertinti kaip ekonominio naudingumo kriterijus ne tik tiekėjo turimus specialistus, bet ir patį tiekėją - juridinį asmenį: jo patirtį, finansinius resursus, darbo užmokestį ir kitus aspektus, kurie viršija minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

Statybos darbai paprastai trunka nuo 0,5 iki 2 metų, o tiekėjo savybės šiuo laikotarpiu turi didelę reikšmę, nes milijoninės vertės pirkimo objektą dar reikės sukurti užsakovo aikštelėje, panaudojant daugybę subrangovų, specialistų, mechanizmų ir medžiagų, suvaldant daugybę procesų (žmogiškųjų, technologinių, logistinių, finansinių, saugumo ir kt.).

Su tiekėjų asmenine padėtimi susijusių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taikymas svarbus ir tiekėjams, kadangi suteiktų objektyvų konkurencinį pranašumą tiekėjams, investavusiems į savo veiklos kokybės gerinimą.

2025 m. birželio mėn.

LR viešųjų pirkimų įstatymo 55 str. nuostatų pakeitimo

Asociacija siūlo koreguoti VPĮ 55 str. nuostatas, kad būtų realizuojamas platesnis tiekėjo asmeninės padėties ir patirties kaip ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų taikymas.

Teikiamos dvi VPĮ 55 str. 1¹ d. pakeitimo pasiūlymo alternatyvos – trumpesnioji ir ilgesnioji. Esminis jų skirtumas yra tas, kad ilgesniojoje pasiūlymo alternatyvoje galimi (bet ne baigtiniai) kriterijų pavyzdžiai yra detalizuojami, todėl pats siūlomas reguliavimas perkančiosioms organizacijoms būtų aiškesnis. Trumpesnėje pasiūlymo alternatyvoje įtvirtinamas vienas bazinis pavyzdys su nuoroda į Viešųjų pirkimų tarnybos vidaus dokumento parengimą - VPĮ būtų įtvirtinta pati principinė nuostata, o jos įgyvendinimas priklausytų nuo atskiro įgyvendinamojo reguliavimo.

Asociacija siūlo nustatyti galimus (bet ne baigtinius) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų pavyzdžius:

• Tiekėjo įvykdytų panašių į perkamas paslaugas, darbus ar prekes sutarčių skaičius, viršijantis minimalius profesinio pajėgumo reikalavimus, įtvirtintus pirkimo sąlygose;
• Tiekėjo turimi darbuotojai ir technika, kurie būtų pasitelkiami sutarčiai vykdyti, kai šis pajėgumas viršija minimalius techninio pajėgumo reikalavimus, įtvirtintus pirkimo sąlygose;
• Tiekėjo bendra metinė apyvarta, kuri būtų susijusi arba nesusijusi su pirkimo objektu, kai šis pajėgumas viršija minimalius finansinio (ekonominio) pajėgumo reikalavimus, įtvirtintus pirkimo sąlygose;
• Tiekėjo turima ir naudojama programinė įranga, skirta statybos procesams valdyti ir organizuoti projektavimo (ar) statybos stadijose;
• Vidutinis darbuotojams per pastaruosius 12 mėn. mokėtas darbo užmokestis;
• Nelaimingi atsitikimai darbe, tenkantys vienam darbuotojui per pastaruosius 3 metus.

2025 m. birželio mėn.

LR statybos įstatymo pakeitimo projekto

Asociacija pritaria siekiui mažinti biurokratinę naštą bei skatinti investicijas, tačiau nepritaria įstatymo projekto nuostatoms, kuriomis įteisinama galimybė pradėti statybą neturint statybą leidžiančio dokumento (SLD) ir nepranešus apie statybos pradžią.

SLD negali būti vertinamas tik kaip biurokratinė našta, nes atlieka 2 svarbias funkcijas:

• SLD yra valstybės garantas statytojui, jog tokia statyba iš principo yra galima.

SLD išdavimas – tai valstybės vykdoma kontrolės procedūra, kurios metu patikrinama, ar planuojama statyba nepažeis esminių viešųjų interesų. Tačiau panaikinus SLD privalomumą, investuotojui vis tiek išlieka pareiga laikytis visų statybos reikalavimų, kurie taikomi konkrečiam statiniui, tačiau tokių reikalavimų įvykdymo rizika tektų pačiam statytojui bei jo pasitelktiems konsultantams, projektuotojams ir projektų ekspertams.

Statybos metu kilus ginčams dėl privalomųjų reikalavimų, nukentės ir statybos rangovai, kadangi mokėjimai jiems bus sulaikyti iki ginčų pabaigos. Be to, atsiras statybos sustabdymo, konservavimo, prastovų ir panašios išlaidos.

Tokiu būdu, atsisakius SLD, investuotojui ir kitiems statybos dalyviams sumažėja teisinis saugumas.

• SLD yra viešųjų interesų apsaugos funkcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad stambūs projektai bei LEZ teritorijoje statomi statiniai daugeliu atvejų yra ypatingieji (Statybos įstatymo 2 str. 20 d.), t.y. statiniai, kurių statyba ir eksploatavimas yra padidinto pavojingumo, todėl įstatyme numatytos procedūros atlieka svarbią Statybos įstatymo 4-6 straipsniuose numatytų viešųjų interesų apsaugos funkciją. Atsisakius minėtų procedūrų, kyla rizika, kad viešieji interesais bus pažeisti.

Asociacijos nuomone, jeigu dėl SLD išdavimo procedūros užsitęsia statybų, investicijų bei verslo veiklos pradžia, tokiu atveju reiktų tobulinti pačią SLD išdavimo procedūrą, bet ne apskritai jos atsisakyti. Investuotojų, statybos dalyvių bei viešų interesų pusiausvyra būtų geriausiai užtikrinta ne atsisakant SLD, bet stambių projektų bei LEZ teritorijoje statomų statinių atveju numatant trumpesnius SLD išdavimo terminus bei pareigą savivaldybėms tikrinti SLD išdavimo prašymą nesilaikant bendros prašymų nagrinėjimo eilės.