2025 m. rugpjūčio mėn.

LR statybos įstatymo pakeitimo projekto

Asociacija nuosekliai laikosi pozicijos, kad fizinio asmens teisė vykdyti ūkinę veiklą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, jeigu to reikalauja viešasis interesas (pvz., Statybos įstatyme reikalavimas įsteigti juridinį asmenį šiuo metu taikomas ypatingų statinių rangovų veiklai).

Asociacijos nuomone, fiziniam asmeniui neturėtų būti leidžiama dalyvauti ypatingųjų statinių projektavime, projekto ekspertizėje, statyboje bei statybos techninėje priežiūroje, kadangi ypatingųjų statinių statyba ir eksploatavimas yra padidinto pavojingumo, o apribojimas statybos dalyviui veikti kaip fiziniam asmeniui atlieka svarbią viešųjų interesų apsaugos funkciją.

Statybos dalyvių noras veikti kaip fiziniam asmeniui (t.y. neįkuriant įmonės), yra grindžiamas tik administracinės ir mokestinės naštos argumentu, nes veikiant per įmonę atsiranda didesnė administracinė ir mokestinė našta. Tačiau statybos proceso logikos tame nėra, nes ypatingojo statinio broko, avarijos ir pan. atveju fizinis asmuo (jo civilinės atsakomybės draudimas) daugeliu atveju nesugebėtų kompensuoti viso žalos masto. Vertinant objektyviai, joks fizinis asmuo pavieniui nesugebės parengti ypatingojo statinio techninio darbo projekto, ar atlikti šio projekto ekspertizės arba atlikti statinio statybos techninės priežiūros.

Asociacijos nuomone, nustačius reikalavimą, kad ypatinguose statiniuose statybos dalyvis gali veikti tik kaip juridinis asmuo, kartu reiktų nuspręsti, kokie kvalifikacijos reikalavimai keliami tokiems juridiniams asmenims, o šių kvalifikacijos reikalavimų įvykdymas turėtų būti kontroliuojamas per atestavimo procedūras.

2025 m. liepos mėn.

Skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo tikrinimo problematikos

Asociacija, atsižvelgdama į savo narių – generalinių rangovų patirtį, atkreipė ministerijos dėmesį į LR užimtumo įstatymo 56¹ str. taikymo problematiką ir pateikė pasiūlymus tobulinti teisinį reguliavimą.

Užimtumo įstatymo 56¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Nustačius pažeidimą, statytojas ar jo vienas įgaliotas rangovas laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu, kuriam taikomos ne tik Užimtumo įstatyme numatytos baudos, bet ir kitos sankcijos (pvz., apribojimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose).

Asociacija pritaria tikslui kovoti su nelegaliu darbu, tačiau taikomų sankcijų pobūdis ir dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui. Asociacija siūlo koreguoti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tokia tvarka:

• aiškiai atskirti atsakomybę tarp tikrojo darbdavio ir generalinio rangovo.
• aiškiai įtvirtinti, jog Kodas yra tik administracinė priemonė, skirta padėti identifikuoti statybvietėje dirbančius asmenis, ir kad jo neturėjimas savaime nėra darbo santykių nebuvimo ar nelegalios veiklos įrodymas. Darbo santykiai turi būti vertinami pagal realias darbo sąlygas, o ne vien pagal formalius kodo buvimo kriterijus.
• jeigu statybvietėje buvo nustatytas Kodo neturintis asmuo, tokiu atveju genrangovas (Kodą tikrinti įgaliotas rangovas) galėtų būti baudžiamas tik pinigine bauda už pareigos kontroliuoti Kodą nevykdymą.

Išsamius argumentus ir pasiūlymus dėl skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo tikrinimo galite rasti ČIA.

2025 m. liepos mėn.

Valstybinėje žemėje esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo tvarkos aprašo

Asociacija kritiškai vertina nuostatą, jog nepriklausomas turto vertintojas, atlikdamas išlaidų (kaštų) metodu individualų turto vertinimą, atsižvelgia tik į išperkamų statinių ir (ar) įrenginių būklę, užfiksuotą apžiūros akte pagal statybai naudotų medžiagų ir statybos darbų vertes vertinimo metu esančiomis kainomis. 

Asociacijos nuomone, aukščiau minėtas vertinimo metodas neatspindės tikrosios išperkamo turto vertės, kurią dažnu atveju apsprendžia ne medžiagos ir statybos darbai, bet vieta ir veiklos toje vietoje galimybės (pvz. vietoje griautino statinio pastačius naują statinį). Be to, statinys yra išperkamas iš teisėtai jį įsigijusio savininko, kuris statinio įsigijimo metu turėjo teisėtus lūkesčius. Todėl vertinant turtą minėtu metodu, neišvengiamai kils ginčai su savininkais dėl statinių vertės ir bus keliamas vertinimo metodo atitikties LR Konstitucijai (faktinio turto nusavinimo) klausimas.

Asociacija siūlo išperkamo turto vertę nustatyti pagal rinkos vertę, vertinant ne tik medžiagas ir statybos darbus, bet ir vietos (veiklos toje vietoje) faktorių.