2025 m. vasario mėn.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Statybos kodekso projekto

Asociacija palaiko Aplinkos ministerijos siekį parengti Statybos kodeksą, kuris apjungtų įvairiuose įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose esantį statybos reguliavimą, jį unifikuojant bei atnaujinant pagal šiuolaikinės statybos poreikius. Asociacijos nuomone, Statybos kodekso projektas nėra užbaigtas ir neatliepia iškeltų tikslų, daug netikslumų įvairiais aspektais - ypač statybos dalyvių veiklos reguliavime.  

Asociacija pateikė pasiūlymus dėl rangovų veiklos reguliavimo Statybos kodekso projekte: 

1. Dėl statinių kategorijų, kurių statyboje gali dalyvauti tik atestuoti rangovai-juridiniai asmenys

Asociacijos nuomone, kodekso autoriai nepagrįstai sumažino atvejus, kuomet atestuoto rangovo dalyvavimas yra būtinas. Pavyzdžiui, I kategorijos (visuomenei svarbūs objektai), III kategorijos (sudėtingų konstrukcijų objektai) ir IX kategorijos (krašto apsaugos objektai) galės būti statomi be atestuoto rangovo, t.y. rangovų-fizinių asmenų jėgomis. Toks statybos liberalizavimas niekuo nepagrįstas ir nuves į kokybės problemas, avarijas bei nelaimingus atsitikimus, nes fizinis asmuo nesugebės tokių statinių pastatyti, samdyti daugybę specializuotų subrangovų, užtikrinti statybos finansavimą, darbų saugą objekte, kokybės valdymą bei garantijų įgyvendinimą (paslėptiems darbams 10 metų). Statyba yra padidintos rizikos veikla, todėl asociacija nepritaria tokiam statybų reglamentavimui. 

2. Dėl rangovų kvalifikacijos reikalavimų ir atestavimo

Asociacijos nuomone, kvalifikacijos reikalavimai rangovams-juridiniams asmenims, t.y. rangovams, kurie turės teisę statyti aukščiausios rizikos objektus, yra sumažinti nepagrįstai. Pavyzdžiui, patirties reikalavimas sumažintas nuo 2 metų iki 1 metų, kas statyboje yra nelogiška, nes bet kokio sudėtingesnio objekto statyba trunka ilgiau nei 1 metus, t.y. per 1 metus neįmanoma įgyti patirties, kuri būtina norint vėliau statyti aukščiausios rizikos objektus. 

Asociacijos nuomone, klausimas apie kvalifikacijos reikalavimų (pvz. darbininkų turėjimo) įvykdymo momentą savaime išsispręstų pakeitus atestavimo sistemą, kuomet rangovo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams SSVA tikrintų ne iš anksto, bet prieš pradedant darbus (t.y. informaciją apie pasirinktą rangovą įkėlus į „Infostatybą“).  

3. Dėl rangovų veiklos tipų

Galiojančiame Statybos įstatyme ir kodekso projekte nėra apibrėžti rangovų veiklos tipai, nors praktikoje tokie egzistuoja. Asociacija siūlo kodekse apibrėžti rangovų veiklos tipus: 

3.1. Dėl generalinio rangovo 

Civilinis kodeksas generaliniu rangovu įvardina rangovą, kuris samdo kitą rangovą, o pastarąjį įvardina subrangovu. Tokiu būdu generalinis rangovas ir subrangovas Civiliniame kodekse suprantamas kaip laikinas rangovo statusas, kurį rangovas įgyja konkrečioje sutartyje. Tačiau praktikoje generalinis rangovas suprantamas ne kaip laikinas sutartinis rangovo statusas, o kaip rangovo veiklos tipas, kuriam reikalinga tam tikra kvalifikacija, nes generalinis rangovas organizuoja ir finansuoja visą statybą, samdo subrangovus, valdo statybvietę, statybos objektą bei visus statybos procesus, kontroliuoja kokybę, suteikia kokybės garantijas ir užtikrinimus visam objektui, įskaitant ir visų subrangovų atliktų darbų rezultatą. 

Asociacija siūlo generalinį rangovą apibrėžti kaip rangovo veiklos tipą, kuriam reikalinga tam tikra kvalifikacija. 

3.2. Dėl statybos valdytojo  

Asociacijos nuomone, statybos valdytojai, kaip jie apibrėžti Statybos įstatyme bei kodekso projekte, iš esmės niekuo nesiskiria nuo įvairių statytojo pasitelkiamų konsultantų, padėjėjų ar atstovų.  

Asociacija siūlo iš esmės pakeisti statybos valdytojo sampratą: iš statybos dalyvio - į „rangovo veiklos tipą“. Toks reguliavimas atlieptų rinkos poreikiui, kad turi egzistuoti rangovo veiklos tipas, kai rangovas valdo statybą ir prisiima atsakomybę, kokybės garantijas bei draudimus už visą objektą (panašiai kaip generalinis rangovas), tačiau neatlieka jokių statybos darbų (skirtingai nuo generalinio rangovo). Kadangi jokių statybos darbų tokio tipo rangovas neatliktų, todėl jam nebūtų taikomas kvalifikacinis reikalavimas turėti darbininkus. 

Statybos valdytojas turėtų būti pasitelkiamas tais atvejais, kai statant objektą dalyvauja daugiau kaip 1 rangovas ir statytojas nori organizuoti statybą be generalinio rangovo, t.y. samdant atskirus pavienius rangovus. Statytojas (pvz.: NT vystytojas) gali pats atestuotis statybos valdytojo veiklai ir vykdyti statybos valdymo veiklą.  

Asociacijos nuomone, viena iš statybos valdytojo pareigų - vykdyti šiuo metu Statybos įstatyme numatytas taip vadinamo „atsakingo rangovo“ funkcijas. 

4. Dėl rangovų kvalifikavimo viešuosiuose pirkimuose bei rangovų atestavimo sujungimo

Asociacija siūlo iš esmės peržiūrėti rangovų atestavimo sistemą ir sujungti ją su rangovų kvalifikavimo viešuosiuose pirkimuose sistema, o rangovo atitikimą kvalifikacijos reikalavimams tikrinti ne iš anksto, bet rangovo atrankos metu (jeigu tikrina perkančioji organizacija) arba informaciją apie pasirinktą rangovą įkėlus į „Infostatybą“ (jeigu tikrina SSVA).  

Įgyvendinus tokį sujungimą, ženkliai sumažėtų administracinė našta rangovams bei perkančiosioms organizacijoms, nes rangovų kvalifikacijos tikrinimas atestavime ir viešuosiuose pirkimuose vyktų per vieningą sistemą, nebedubliuojant dokumentų bei procedūrų. 

Šiuo metu Statybos įstatyme ir kodekso projekte numatytą rangovų atestavimą galima įvardinti kaip „vieno lygio“ arba „minimumo“ sistemą, nes visiems rangovams reikia atitikti vienodus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau tokia kvalifikacijos tikrinimo sistema nėra tinkama viešuosiuose pirkimuose, nes perkančiosios organizacijos, turėdamos skirtingus objektus, nori turėti galimybę rinktis tarp skirtingo lygio rangovų. Todėl norint tarpusavyje integruoti minėtas kvalifikacijos tikrinimo sistemas, reiktų šiuo metu atestavime esančią „vieno lygio“ arba „minimumo“ sistemą transformuoti į kelių kvalifikacijos lygių sistemą, kurioje kiekvienam lygiui būtų numatytas atskiras kvalifikacijos reikalavimų minimumas. 

5. Dėl rangovo-fizinio asmens

Asociacijos nuomone, rangovo-fizinio asmens teisė atlikti statybos darbus turi logiškai koreliuoti su fizinio asmens galimybių ribomis atlikti darbus, samdyti daugybę specializuotų subrangovų, užtikrinti statybos finansavimą, darbų saugą objekte, kokybės valdymą bei garantijų įgyvendinimą (paslėptiems darbams 10 metų).  

Praktika rodo, kad rangovai-fiziniai asmenys nesilaiko įstatymų reikalavimų dėl darbų saugos, atestuotų statybos vadovų pasitelkimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, privalomojo 5 proc. garantinių įsipareigojimų užtikrinimo. Deja, VTPSI ir VDI neturi galimybių sukontroliuoti rangovus-fizinius asmenis. 

Asociacija siūlo, kad rangovui-fiziniam asmeniui būtų galima atlikti tokius statybos darbus, kur nėra reikalavimo turėti atestuotą statybos vadovą bei privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, nereikia suteikti privalomojo 5 proc. garantinių įsipareigojimų užtikrinimo, o darbų saugos užtikrinimas nėra sudėtingas. Tai savaime koreliuotų fizinio asmens galimybių ribomis atlikti darbus.

2025 m. vasario mėn.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Statybos kodekso projekto

Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, Asociacija „Lietuvos keliai“, Lietuvos architektų rūmai, Lietuvos projektavimo įmonių asociacija, Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacija, Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga palaiko Aplinkos ministerijos siekį parengti Statybos kodeksą, kuris apjungtų įvairiuose įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose esantį statybos reguliavimą, jį unifikuojant bei atnaujinant pagal šiuolaikinės statybos poreikius. 

Asociacijų nuomone, parengtas Statybos kodekso projektas neatliepia jo rengimo pradžioje iškeltų tikslų. Nėra aiškios statybos normatyvinių dokumentų sistemos, kuriama sudėtinga ir nekonkreti statinių skirstymo į kategorijas sistema, nėra aiškiai apibrėžtų statybos dalyvių ir statybos techninės veiklos sričių vadovų pareigų, teisių ir atsakomybių, iš esmės nepatobulinta atestavimo sistema. Pastebima daug netikslumų įvardinant statybos dalyvių ir statybos techninės veiklos sričių vadovų pareigas, teises ir atsakomybę, atskiruose straipsniuose skiriasi pareigų pavadinimai ir reikalavimų įgyvendinimo nuostatos. Taip pat Statybos kodekse neapibrėžta statybos inžinieriaus profesinė kvalifikacija. Kodekse pasigendama ir aiškesnio statinio gyvavimo ciklo stadijų atskleidimo. 

Asociacijų nuomone, būtina tęsti darbą toliau ir tobulinti Statybos kodekso darbinį projektą, diskusijos vis dar turi vykti analizuojant ir vertinant atskiras tematikas bei išsikeltų tikslų atliepimą. Asociacijos siūlo tęsti Statybos kodekso parengimo darbus, tuo tikslu atnaujinti diskusijas su socialiniais partneriais, pagal atskiras kodekso temas įtraukiant atitinkamų statybos dalyvių atstovus.

2025 m. sausio mėn.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

XIX Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų

Asociacija pateikė pasiūlymus dėl Aplinkos ministerijos paviešintų XIX Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų: 

1. Dėl daugiabučių bei kitų privačių pastatų renovacijos pagal fiksuotą įkainį modelį

Asociacija siūlo iš esmės peržiūrėti daugiabučių bei kitų privačių pastatų renovacijos pagal fiksuotą įkainį modelį ir atsisakyti viešųjų pirkimų. Tokiu būdu leisti statybos darbus pirkti laisvai pagal rinkoje esančią praktiką. Statybos darbus perkantis subjektas galėtų savo nuožiūra pasirinkti patyrusį, patikimą, bet galbūt brangesnį rangovą, t.y. mokėti už statybos darbus brangesnę kainą, nes visa suma, viršijanti valstybės nustatytą įkainį, būtų apmokama statybos darbus perkančio subjekto lėšomis. 

Praktika netaikyti viešųjų pirkimų šiuo metu sėkmingai taikoma finansuojant privatiems asmenims saulės jėgainių, šilumos siurblių bei kitų tvariosios energetikos objektų įsigijimą. 

Statybos darbų pirkimai be viešųjų pirkimų sudarytų prielaidas išspręsti kelias aktualias problemas: sutaupyti laiko ir lėšų, nes nereiktų vykdyti ilgai trunkančių viešųjų pirkimų procedūrų; pritraukti į renovaciją stiprias ir patikimas rangos įmones, nes statybos darbai būtų perkami už realias kainas; ženkliai paspartinti šalyje renovacijos procesą. 

2. Dėl rangovų atestavimo bei rangovų kvalifikavimo viešuosiuose pirkimuose sujungimo

Asociacija siūlo iš esmės peržiūrėti ypatingojo statinio rangovų atestavimo sistemą ir sujungti ją su rangovų kvalifikavimo viešuosiuose pirkimuose sistema.  

Jeigu pavyktų įgyvendinti tokį sujungimą, ženkliai sumažėtų administracinė našta rangovams bei perkančiosioms organizacijoms, nes rangovų kvalifikacijos tikrinimas atestavime ir viešuosiuose pirkimuose vyktų per vieningą sistemą, nebedubliuojant dokumentų bei procedūrų. 

Šiuo metu Statybos įstatymo 18 straipsnyje numatytą rangovų atestavimą galima įvardinti kaip „vieno lygio“ arba „minimumo“ sistemą, nes visiems rangovams reikia atitikti vienodus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau tokia kvalifikacijos tikrinimo sistema nėra tinkama viešuosiuose pirkimuose, nes perkančiosios organizacijos, turėdamos skirtingus objektus, nori turėti galimybę rinktis tarp skirtingo lygio rangovų. Todėl norint integruoti minėtas kvalifikacijos tikrinimo sistemas, reiktų šiuo metu atestavime esančią „vieno lygio“ arba „minimumo“ sistemą transformuoti į kelių kvalifikacijos lygių sistemą, kurioje kiekvienam lygiui būtų numatytas atskiras kvalifikacijos reikalavimų „minimumas“. 

3. Dėl NSIK tobulinimo

Asociacija siūlo iš esmės peržiūrėti Nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus (NSIK) privalomojo naudojimo sritis ir taikyti NSIK visose statybos, nekilnojamojo turto bei kitose valstybės poreikių srityse. Valstybės poreikių sritys apima platų poreikių spektrą ir patenka į įvairių ministerijų reguliavimo sferą, pavyzdžiui: teritorijų planavimas ir žemės naudojimas, statinio projekto rengimas, SLD išdavimas bei kitos statybų procedūros, statinio eksploatavimas, statybos dalyvių atestavimas, NT registras, NT apmokestinimas, higienos normos, viešųjų pirkimų procedūros, ir kt.  

Tačiau šiuo metu galiojantys teisės aktai (Statybos įstatymas, statybos techniniai reglamentai) jau klasifikuoja (t.y. skirsto, apibrėžia, suteikia pavadinimus, nustato tarpusavio subordinacinius ryšius) tuos pačius objektus, kurie yra NSIK, bet tą daro kitaip nei NSIK. Reiškia, NSIK nustatomas klasifikavimas neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų. NSIK turėtų būti suderintas su galiojančiais teisės aktais ir neturėtų prieštarauti tam, ką klasifikuoja galiojantys teisės aktai.