Visi

2021


KADA 2021 m. birželio mėn.
KAM

LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui

LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui

DĖL Darbo kodekso pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija nepritaria Darbo kodekso pakeitimo projektui, kuris numato rangovo subsidarią atsakomybę už subrangovo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimą.

Įstatymo projekto rengėjai nepagrįstai išplėtė Direktyvos taikymą atvejams, kai darbuotojas nėra komandiruojamas. Įstatymo projektas prieštarauja esminiams teisės principams ir sukels sektoriui didelę administracinę naštą, kuri neproporcinga siekiamam tikslui:

1.  Įstatymo projekto įgyvendinimas suponuoja didelę administracinę naštą, kuri pareikalaus laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų sąnaudų. Rangovas turės kaupti, sisteminti ir tikrinti didžiulį kiekį informacijos apie subrangovų darbuotojus (kada, kiek, kokie ir kieno darbuotojai buvo statybvietėje). Be to, rangovui atsiras papildoma našta dėl subrangovo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Jeigu rangovas nekaups šių duomenų, tokiu atveju jis nežinos, ar tikrai tas darbuotojas, kuris iš jo reikalauja sumokėti už subrangovą, dirbo jo objekte ir kiek laiko dirbo. Akivaizdu, kad rangovas nekaupdamas tokios informacijos, negalėtų užtikrinti tinkamos savo teisių gynybos, kai nesąžiningi darbuotojai ar jų darbdaviai norės prisiteisti iš rangovo darbo užmokestį už laiką, kai jo objekte nedirbo.

Todėl įstatymo projektas prieštarauja pastaruosius keletą metų valstybės deklaruojam siekiui mažinti administracinę naštą verslui.

2. Tarp rangovų ir subrangovų nėra pavaldumo santykių, todėl rangovas objektyviai negali patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jeigu subrangovas gera valia nesudarys tam sąlygų. Todėl įstatymo projekte numatyta rangovo pareiga yra sunkiai įgyvendinama.

Pradžioje turi būti sukurtos prielaidos atsirasti statybvietėse besilankančių asmenų apskaitai (skirti ES resursai, kad rangovai galėtų įsigyti statybviečių apskaitos programinę įrangą ir įrenginius; numatytas pereinamasis laikotarpis), ir tik tada galvojama apie subsidarios atsakomybės įvedimą, jeigu tai neprieštarauja kitiems principams.

3. Rangovui tvarkant subrangovų darbuotojų duomenis ir taikant subsidiarią atsakomybę, iškils konfidencialumo problema, nes rangovai sužinos subrangovų (dažnai – tai konkurentų) darbuotojų duomenis ir net darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad statybos sektoriuje trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, statybos įmonės (juo labiau -konkuruojančios įmonės) saugo savo darbuotojus. Tačiau įstatymo projektas visiškai ignoruoja šį pagrįstą ir teisėtą statybos įmonių lūkestį ir sukuria prielaidas šiai informacijai patekti pas konkurentus.

4. Darbo įstatymų laikymosi užtikrinimas ir kontrolė yra valstybės institucijų, o ne privataus verslo funkcija.

Pažymėtina, kad įstatymo projektas valstybės funkcijas nepagrįstai perkelia verslui. Valstybės ketinimas su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų jėgomis iš esmės nesuderinami su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema.

 

KADA 2021 m. birželio mėn.
KAM Perkančiosioms organizacijoms
DĖL Statybos darbų viešųjų pirkimų tobulinimo
APRAŠYMAS

Asociacija teikia pasiūlymus statybos darbų viešųjų pirkimų tobulinimui, siekiant skaidrinti viešuosius pirkimus, pritraukti kvalifikuotus rangovus, mažinti sustabdytų pirkimų bei neužbaigtų sutarčių mastą, mažinti „šešėlį“ sektoriuje, spręsti kitas statybos darbų viešųjų pirkimų problemas.

1. Reikalauti, kad projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur projektavimas būtų atliekamas naudojant BIM, o rangovas gebėtų atlikti statybos darbus pagal BIM projektą, gebėtų pildyti BIM modelio informaciją, turėtų atitinkamas BIM kompetencijas turinčius specialistus.

2. Reikalauti, kad statybų objektuose būtų naudojamas Elektroninis statybos darbų žurnalas.

3. Reikalauti, kad rangovas vestų darbo laiko statybvietėje apskaitą.

4. Reikalauti, kad rangovas įrodytų, ar turi kompetentingus darbuotojus, kadangi Statybos įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. numato, kad ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus - privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų.

5. Viešųjų pirkimų procedūrose nustatyti techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimus: minimalų turimų kvalifikuotų darbininkų skaičių pagal numatomų įgyvendinti projektų vertes.

6. Reikalauti, kad genrangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 30 proc. darbų. Kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos, todėl genrangovas turėtų pats atlikti bent dalį darbų.

7. Nustatyti reikalavimus jungtinės veiklos vadovaujančiam partneriui (faktiškai atliekančiam genrangovo funkcijas), kadangi jam reikės suvaldyti visą projektą, o tam reikalingi atitinkami pajėgumai.

8. Reikalauti, kad pasiūlymuose iš bendro kainos būtų išskiriamos išlaidos darbų saugai ir pasiūlymą galima būtų įvertinti atskirai be šių išlaidų. Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės  siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai provokuoja mažinti išlaidas darbų saugai, kadangi jų įvertinti užsakovas negali.

9. Išsamiau reglamentuoti  darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus statybvietėje: tais atvejais, kai privaloma rengti Technologijos projektą, reikalauti atskiromis projekto dalims išsamiai reglamentuoti darbų saugos ir aplinkosaugos klausimus.

10. Vertinti rangovo mokamo darbo užmokesčio vidurkį (ekonominio naudingumo kriterijus).

11. Prieš vykdant pirkimus, visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu.

12. Reikalauti, kad rangovai atskleistų pelno maržą, ir atmesti pasiūlymą, jeigu pelno marža yra mažesnė nei tam tikras proc. objekto vertės.

13. Vertinant pasiūlymus, taikyti ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos principą. 

14. Taikyti kainos indeksavimą, kuris atitiktų šiandieninę situaciją statybos medžiagų rinkoje, t.y.:

1) labai greitai besikečiančioje rinkoje būtina taikyti žymiai dažnesnį indeksavimą nei 1 metai;

2) indeksas turėtų būti taikomas ne bendras visų statybos produktų, bet atskirų produktų, atsižvelgiant į tai, kokie darbai atliekami ir kokie statybos produktai naudojami konkrečios sutarties atveju. Tokiu būdu individualizuojant kiekvieną situaciją ir išvengiant kainų pokyčių „suniveliavimo“ bendroje visų statybos produktų masėje;

3) greta Lietuvos statistikos departamento būtina ieškoti ir kitų objektyvių informacijos šaltinių (pvz. specializuotų biržų), kurie einamuoju laikotarpiu fiksuoja atskirų statybos produktų kainas ir gali parodyti pokyčius tiksliai ir objektyviai.

15. Organizuoti konsultacijas su rinka visais atvejais, kai projekto vertė didesnė kaip 3 mln eurų, kadangi konsultacijos padeda realiau suvokti rinkos situaciją, pastebėti klaidas projekte ar pirkimo sąlygose, išvengti klaidų pirkimo metu.

 

KADA 2021 m. birželio mėn.
KAM LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrei
DĖL Asmens įgytų kompetencijų vertinimo
APRAŠYMAS

Asociacija atkreipė dėmesį, kad naujajame kompetencijų vertinimo modelyje, kuris įsigalios nuo š.m. rugsėjo 1 d., ženkliai sumažintos darbdavių dalyvavimo kompetencijų vertinime galimybės ir padidintas valstybės vaidmuo. Tokia naujai kuriama sistema neatitinka darbo rinkos poreikių bei kelia riziką profesinio mokymo kokybei.

 

Jeigu darbdaviams (tapusiems akredituotomis kompetencijų vertinimo institucijomis) nebus sudaryta galimybė įtakoti vertinimo proceso, tokiu atveju nebus pasiektas vertinimo tikslas, kad profesinis mokymas teiktų išsilavinimą, atliepiantį darbo rinkos poreikiams. Sumažinus darbdavių įtaką šiam procesui ir padidinus valstybės vaidmenį, vertinimo procesas parars ryšį su realiais rinkos poreikiais. Tik dalyvaujant verslui, įmanoma betarpiškai ir operatyviai atliepti į rinkos pokyčius, parengti aukštos kvalifikacijos specialistus ir kurti konkurencingą šalies ūkį.

 

2020


KADA 2020 m. gruodžio mėn.
KAM LR Finansų ministerija
DĖL Asignavimų perkėlimo
APRAŠYMAS

Asociacija gauna iš statybos įmonių, kurios yra sudarę statybos darbų viešųjų pirkimų sutartis, paklausimus apie galimybę nukelti darbų atlikimo terminus, kai rangovas neturi galimybių laiku užbaigti darbų dėl darbuotojų saviizoliacijos arba susirgimo COVID-19 arba dėl to, kad negauna laiku statybinių medžiagų, kadangi medžiagų gamintojai dėl tokių pačių priežasčių negali laiku pagaminti medžiagų.

Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokiais atvejais inicijuoti sutarties pakeitimą tarp sutarties šalių – rangovo ir perkančiosios organizacijos, tačiau sutarties pakeitimas savaime neišsprendžia asignavimų, kuriuos yra gavusi perkančioji organizacija statybos darbams, perkėlimo klausimo.

Asociacijos nuomone, asignavimai tokiais atvejais turėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus. Priešinga politika prieštarautų valstybės deklaruojamam tikslui teikti pagalbą nukentėjusiam verslui bei skatinti ekonomiką pandemijos metu.

Asociacija prašo Finansų ministerijos skubos tvarka inicijuoti reikiamus pakeitimus arba išaiškinimus, kad statybos darbams skirti asignavimai galėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus.

 

KADA 2020 m. gruodžio mėn.
KAM

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Valstybinei darbo inspekcijai

DĖL Darbuotojų mokymo ir instruktavimo
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo teisės aktų pakeitimą, susijusį su statybos sektoriaus darbų saugos organizavimu įmonėse. 

 

Pagal šiuo metu galiojančio LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnį darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, būtinaaiškiau atriboti mokymąsi nuo instruktavimo. Mokymąsi priskirti darbuotojo pareigoms, o darbdaviui palikti tik instruktavimą. 

 

Asociacija atkreipė dėmesį, kad darbų saugos klausimai skirstomi į dvi grupes: 

1) bendrieji darbų saugos reikalavimai, kurie taikomi atliekant tam tikrus statybos darbus, naudojant tam tikrus įrankius, mechanizmus ir medžiagas, t.y. statybos profesinės veiklos klausimai; 

2) darbų saugos specifika konkrečioje įmonėje (objekte, darbo vietoje), kuri yra skirtinga kiekvienoje įmonėje ir kurią gali žinoti tik pati įmonė, t.y. darbdavys.

 

Asociacijos nuomone, darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga (išskyrus atvejus, kai amato darbuotojas mokosi pas darbdavį). 

 

Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus. Žinių patikrinimo metu darbuotojui turėtų būti išduodamas dokumentas (kortelė, pažymėjimas), kuris įrodo darbuotojo gebėjimą saugiai dirbti. Kadangi šios žinios yra universalios ir nepriklauso nuo konkrečios įmonės specifikos, todėl darbuotojui keičiant darbovietę dokumentas lieka pas darbuotoją ir toliau galioja. Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos ypatumus darbo vietoje.

 

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, padėtų gerinti darbų saugos organizavimą statybvietėse, teisingiau paskirstytų administracinę naštą.

 

KADA 2020 m. gruodžio mėn.
KAM LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
DĖL LR Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija pritaria įstatymo pakeitimo tikslui – užtikrinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys laikytųsi darbų saugos reikalavimų, ir tuo tikslu išplėsti Valstybės darbo inspekcijos (VDI) įgaliojimus

 

Tačiau asociacija atkreipė dėmesį, kad taikant šį bendrojo pobūdžio reguliavimą statybos srityje, atsiras specifinės situacijos, kurias būtina iš anksto įvertinti ir, esant reikalui, reglamentuoti:

 

1. Statybos įstatymo 18 str. 9 d. numato, kad tais atvejais, kai statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi ne tik Statybos įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) pareigas, bet ir rangovo pareigas. Todėl nėra vienareikšmiškai aišku, ar VDI kompetencijoje yra kontrolė tų situacijų, kai statyba vykdoma ūkio būdu.

2. Įstatymo projekte numatyta VDI teisė laisvai patekti į bet kurią darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą. Asociacija atkreipė dėmesį, kad statyboje darbo ar veiklos vykdymo vieta paprastai yra statybvietė, t.y. trečiajam asmeniui - užsakovui priklausantis sklypas ar pastatas. Todėl patenkant į darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą, visuomet bus patenkama ne į to asmens, kuris galimai daro pažeidimą, bet į trečiojo asmens nuosavybę. Svarstytina, ar nereiktų aptarti tokios situacijos detaliau.

3. Individuali veikla statyboje ypač dažnai pasireiškia buto apdailos / remonto darbais, kuriems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Gali būti situacijų, kai išoriškai bus sunku nustatyti, ar vyksta statybos (apdailos / remonto) darbai ar tiesiog tvarkoma patalpa. Jeigu VDI patikrinimas vyktų tais atvejais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, VDI būtų lengviau įrodyti, kad patalpoje tikrai vykdomi statybos darbai su atitinkamai iš to sekančiais saugos reikalavimais, o ne patalpos tvarkymo darbai.

 


Statyba

2019



2018



2017



Verslas

2019


KADA 2019 m. gruodžio mėn.
KAM LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai
DĖL Pirkimui skirtų lėšų atskleidimo viešųjų pirkimų procedūrose
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

 

KADA 2019 m. lapkričio mėn.
KAM Viešųjų pirkimų tarnybai
DĖL Sutarties įvykdymo užtikrinimo būdų
APRAŠYMAS

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

 

KADA 2019 m. spalio mėn.
KAM LR Teisingumo ministerijai
DĖL LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

 

 


2018


KADA 2018 m. lapkričio mėn.
KAM LR ryšių reguliavimo tarnybai
DĖL  Sparčiojo elektroninio ryšio tinklo įrengimo
APRAŠYMAS LR ryšių reguliavimo tarnybos prašymu asociacija pateikė nuomonę, kad statybos organizavimo ir proceso požiūriu įrengti visą sparčiojo elektroninio ryšio tinklo inžinerinę sistemą vienu kartu yra racionaliau, nei pradžioje įrengti dalinę infrastruktūrą, o vėliau, pagal atskirų savininkų užsakymus, ją užbaiginėti. Kadangi spartusis elektroninis ryšys tampa būtinybe, asociacijos nuomone, teisės aktai galėtų įpareigoti  suprojektuoti ir įrenti pilną sparčiojo elektroninio ryšio tinklą su visais reikiamais elementais.

 

 

KADA  2018 m. lapkričio mėn.
KAM  Lietuvos pramonininkų konfederacijai
DĖL LR konkurencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
APRAŠYMAS Asociacija siūlo atsisakyti tokių priemonių kaip įpareigojimas parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę. Asociacijos nuomone, šios priemonės kelia abejonių dėl atitikimo Konstituciniams nuosavybės neliečiamumo bei ūkinės veiklos laisvės principams.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

 

KADA   2018 m. spalio mėn.
KAM  Užimtumo tarnybai
DĖL

Kompetencijų vertinimo

APRAŠYMAS LR užimtumo įstatymas numato, kad viena iš paramos mokymuisi priemonių yra neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas.

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.

 


2017


KADA 2017 11
KAM Ūkio ministerijai
DĖL administracinės naštos verslui mažinimo priemonių 2018-2019 metais
APRAŠYMAS Asociacija siūlo, kad valstybės institucijų turimą informaciją apie tiekėją perkančiosios organizacijos viešuosiuose pirkimuose turi susirinkti pačios savo lėšomis, ir iš tiekėjų jos nereikalauti. Taip pat kad statybos inžinierių bei ypatingojo statinio statybos rangovų atestavimas būtų perduotas savireguliacijai sektorinėms asociacijoms. Taip pat, kad savireguliacijai sektorinėms asociacijoms būtų perduotas tatybos inžinierių atestavimui skirtų profesinių žinių egzaminų programų bei atestuotų asmenų kvalifikacijos tobulinimui skirtų mokymo programų virtinimo funkcija. Taip pat asociacija siūlo didinti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo metu sukauptų duomenų viešumą (atviri duomenys). Ir kiti siūlymai.

 

KADA 2017 11
KAM Lietuvos standartizacijos departamentui
DĖL 2018 metų Lietuvos standartų programos
APRAŠYMAS Asociacija, siekdama pažangos statybos sektoriuje, siūlo įtraukti į vertimų sąrašą standartus, kurie susiję su statybos sektoriaus skaitmenizavimu, taip pat kitus sektoriui aktualius standartus.

 

KADA 2017 m. birželio mėn.
KAM Viešųjų pirkimų tarnybai
DĖL Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos projekto
APRAŠYMAS Asociacija siūlo įteisinti baigtinius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąrašus pagal ūkio sektorių ar pirkimo objektų specifiką ir sukurti automatizuotą tiekėjų kvalifikavimo sistemą. Tokiu būdu optimizuoti ir skaidrinti viešųjų pirkimų procedūras, eliminuoti žmogiškojo faktoriaus įtaką, užkirsti kelią perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui.