KADA 2021 m. kovo mėn.
KAM

LR Vyriausybei

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

DĖL Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo
APRAŠYMAS

Asociacija siūlo tobulinti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, siekiant užtikrinti operatyvumą ir užkirsti kelią nepagrįstiems skundams. Viešuosiuose pirkimuose viena iš esminių problemų yra masinis perkančiųjų organizacijų sprendimų skundimas, dėl ko ženkliai pailgėja pirkimų procedūros, „įšaldomi“ projektai ir jiems skirti finansiniai resursai, nukenčia sąžiningi tiekėjai, šimtai milijonų eurų vėluoja ar net visai nepatenka į šalies statybų rinką bei šalies ekonomiką.

Asociacija pritaria, kad būtų įteisintas privalomas ikiteisminis viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas Darbo ginčų komisijų pavyzdžiu. Taip pat siūlo ženkliai padidinti žyminį mokestį, kuris turi būti mokamas kreipiantis į teismą viešųjų pirkimų bylose, taip pat išnaudoti užstato galimybę, detaliau reglamentuojant užstato taikymo tvarką. Tokiu būdu mažinti prielaidas nepagrįstam kreipimuisi į teismus, kuomet nesąžiningi tiekėjai nori užvilkinti viešųjų pirkimų procedūras ir pakenkti konkurentams, o ne realiai ginti pažeistas teises.

 

KADA 2020 m. kovo mėn.
KAM LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui
DĖL LR Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Aplinkos ministerija rengia BIM taikymo instrukcijas, todėl labai svarbu, kad BIM taikymui kuriami dokumentai ir su tuo susijusios paslaugos netaptų išimtine valstybės teise, o galėtų būti perkamos ir rinkoje.

 

Valstybė niekada nesugebės konkuruoti su verslu dėl naujausių IT adaptavimo, taisyklių, standartų modernizavimo, kurie yra neišvengiami, nuolatos vyksta, progresuoja ir tobulėja. Valstybės rengiama BIM vystymo ir priežiūros koncepcija tam tikra prasme pasmerkta atsilikimui, nes valstybė operatyviai neatnaujins BIM standartų ir taisyklių taip greitai ir su tokia kokybe, kaip tai daro privatus sektorius reaguodamas į dinamiškai besikeičiančias IT technologijas ir rinkos poreikius.

 

Nepaneigiant valstybės teisės rengti BIM taikymo instrukcijas, taisykles, ir kt. dokumentus, turi būti įtvirtinta perkančiųjų organizacijų teisė šias paslaugas įsigyti ir rinkoje.

 

KADA 2021 m. balandžio mėn.
KAM LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
DĖL LR Darbo kodekso įstatymo pakeitimo projekto
APRAŠYMAS

Asociacija nepritaria įstatymo projektui, kuris numato rangovo subsidarią atsakomybę už subrangovo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimą, kadangi tai prieštarauja esminiams teisės principams. 

 

Įstatymo projekto įgyvendinimas suponuoja didelę administracinę naštą, kuri pareikalaus laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų sąnaudų. Rangovas turės kaupti, sisteminti ir tikrinti didžiulį kiekį informacijos apie subrangovų darbuotojus. Be to, rangovui atsiras našta ir papildoma rizika dėl subrangovo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

 

Rangovui tvarkant subrangovų darbuotojų duomenis, iškils konfidencialumo problema, kuomet subrangovai turės atskleisti jį pasamdžiusiam rangovui (dažnai – tai konkurentui) savo darbuotojų duomenis (darbo užmokestį ir kt.).

 

Tarp rangovų ir subrangovų nėra pavaldumo santykių, todėl rangovas objektyviai negali patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jeigu subrangovas gera valia nesudarys tam sąlygų. Todėl ši rangovo pareiga yra sunkiai įgyvendinama ir prieštarauja teisingumo principui.

 

Įstatymo projektas valstybės funkcijas nepagrįstai perkelia verslui. Todėl valstybės ketinimas su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų jėgomis iš esmės nesuderinami su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema bei prieštarauja teisingumo principui.

 

Asociacija taip pat nepritaria nuostatai, kuris numato imperatyvų reikalavimą mokėti darbo užmokestį pavedimu į mokėjimo sąskaitą, kadangi deklaruojami „šešėlio“ mažinimo tikslai nebus pasiekti, o projektas sukels eilę neigiamų pasekmių.

 

Imperatyvus reikalavimas atsiskaityti su darbuotoju pavedimu įtakos „šešėliui“ nedarys, nes „šešėliniuose“ darbo santykiuose visi mokėjimai atliekami tik grynaisiais, kadangi tai neatsekama ir kitaip būti negali. Todėl reikalavimą mokėti pavedimu „šešėlinė“ darbo rinka tiesiog ignoruos.

 

Tam tikromis aplinkybėmis gali būti sudėtinga atlikti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o tokiais atvejais įstatymo projektas gali paskatinti „neoficialius“ atsiskaitymus, nes taip atsiskaityti bus paprasčiau, jeigu negrynais pinigais mokėti asmuo neturi galimybės.