Asociacija nepritaria įstatymo projektui, kuris numato rangovo subsidarią atsakomybę už subrangovo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimą, kadangi tai prieštarauja esminiams teisės principams. 

Įstatymo projekto įgyvendinimas suponuoja didelę administracinę naštą, kuri pareikalaus laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų sąnaudų. Rangovas turės kaupti, sisteminti ir tikrinti didžiulį kiekį informacijos apie subrangovų darbuotojus. Be to, rangovui atsiras našta ir papildoma rizika dėl subrangovo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Rangovui tvarkant subrangovų darbuotojų duomenis, iškils konfidencialumo problema, kuomet subrangovai turės atskleisti jį pasamdžiusiam rangovui (dažnai – tai konkurentui) savo darbuotojų duomenis (darbo užmokestį ir kt.).

Tarp rangovų ir subrangovų nėra pavaldumo santykių, todėl rangovas objektyviai negali patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jeigu subrangovas gera valia nesudarys tam sąlygų. Todėl ši rangovo pareiga yra sunkiai įgyvendinama ir prieštarauja teisingumo principui.

Įstatymo projektas valstybės funkcijas nepagrįstai perkelia verslui. Todėl valstybės ketinimas su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų jėgomis iš esmės nesuderinami su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema bei prieštarauja teisingumo principui.

Asociacija taip pat nepritaria nuostatai, kuris numato imperatyvų reikalavimą mokėti darbo užmokestį pavedimu į mokėjimo sąskaitą, kadangi deklaruojami „šešėlio“ mažinimo tikslai nebus pasiekti, o projektas sukels eilę neigiamų pasekmių.

Imperatyvus reikalavimas atsiskaityti su darbuotoju pavedimu įtakos „šešėliui“ nedarys, nes „šešėliniuose“ darbo santykiuose visi mokėjimai atliekami tik grynaisiais, kadangi tai neatsekama ir kitaip būti negali. Todėl reikalavimą mokėti pavedimu „šešėlinė“ darbo rinka tiesiog ignoruos.

Tam tikromis aplinkybėmis gali būti sudėtinga atlikti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o tokiais atvejais įstatymo projektas gali paskatinti „neoficialius“ atsiskaitymus, nes taip atsiskaityti bus paprasčiau, jeigu negrynais pinigais mokėti asmuo neturi galimybės.

Asociacijos nuomone, įvertinti, ar darbuotojas turi reikiamas kompetencijas, geriausiai gali darbdaviai. Tačiau projekte įžvelgiamas siekis į šalies profesinio mokymo ir kompetencijų vertinimo sistemą sugrąžinti valstybinį reguliavimą, ženkliai padidinti valstybės vaidmenį ar net sukurti savotišką valstybės monopolį. Tokia naujai kuriama sistema iš esmės neatitinka nei šiandienos, nei rytojaus darbo rinkos poreikių.

Su didele sparta kinta tiek profesijos, tiek medžiagos, technologijos, įrengimai ir kitos darbo priemonės, todėl valstybinio administravimo principas yra užprogramuotas morališkam atsilikimui. Verslas greičiau atnaujina medžiagas, technologijas, įrengimus ir darbo priemones. Darbdaviai geriau žino darbo rinkos poreikius, reikalingas darbuotojų kompetencijas ir jų turinį. Tik dalyvaujant verslui, įmanoma betarpiškai ir operatyviai atliepti į rinkos pokyčius, parengti aukštos kvalifikacijos specialistus ir kurti konkurencingą šalies ūkį. Sumažinus darbdavių įtaką kompetencijų vertinime, vertinimo procesas parars ryšį su realiu gyvenimu, realiais rinkos poreikiais.

Asociacija siūlo koreguoti kompetencijų vertinimo principus, suteikiant įgaliojimus verslo asociacijoms vykdyti kompetencijų vertinimo institucijų funkcijas.

Asociacija atkreipė dėmesį, kad pagal įvairias juridinių asmenų teisines formas bei juridinių asmenų buhalterinę apskaitą reglamentuojančius įstatymus juridiniai asmenys iki kiekvienų metų gegužės 1 d. turi sušaukti juridinio asmens dalyvių visuotinį susirinkimą ir patvirtinti praėjusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Tačiau yra rizika, kad žmonių sambūryje galima užsikrėsti COVID-19, o tai ypač aktualu juridiniams asmenims, kuriuose yra daug dalyvių (pvz. atvirose akcinėse bendrovėse, didelėse asociacijose). Saugiai organizuoti susirinkimą didelei žmonių grupei (pvz. 100-1000 asm.) yra gana sudėtinga, todėl juridinių asmenų dalyviai nenorės atvykti į susirinkimus ir bus sunku surinkti susirinkimo kvorumą.

Asociacijos nuomone, karantino metu ir bent jau iki birželio mėn. (jeigu karantinas būtų atšauktas) turėtų būti leidžiama nerengti juridinių asmenų dalyvių visuotinių susirinkimų ir atitinkamai nukeliamas metinių finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas ir pateikimas.