Asociacijos nuomone, pagrindinė statybos srities teismo ekspertizių netinkamos kokybės priežastis yra nepakankama dalies į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašytų asmenų kvalifikacija. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kad kai kuriais atvejais vienos srities kvalifikaciją turintys asmenys vertina kitos srities kvalifikaciją turinčių specialistų darbą. Dėl tokios priežasties statybos dalyviams kyla nemažai abejonių dėl teismo ekspertizių rūšies koreliavimo su ekspertų kvalifikacijos sritimi. Statybos dalyviams taip pat nėra aiškus statybos srities teismo ekspertizių skirstymas į rūšis.

Asociacija siūlo, kad į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą būtų įrašomi tik tinkamą kvalifikaciją turintys ekspertai, ir aiškiau išdėstyti statybos srities ekspertizių rūšių pagrindinius sprendžiamus uždavinius, siekiant teismo ekspertizių rūšies koreliavimo su ekspertų kvalifikacijos sritimi.

LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui

LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetui

Asociacija nepritaria Darbo kodekso pakeitimo projektui, kuris numato rangovo subsidarią atsakomybę už subrangovo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimą.

Įstatymo projekto rengėjai nepagrįstai išplėtė Direktyvos taikymą atvejams, kai darbuotojas nėra komandiruojamas. Įstatymo projektas prieštarauja esminiams teisės principams ir sukels sektoriui didelę administracinę naštą, kuri neproporcinga siekiamam tikslui:

1.  Įstatymo projekto įgyvendinimas suponuoja didelę administracinę naštą, kuri pareikalaus laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų sąnaudų. Rangovas turės kaupti, sisteminti ir tikrinti didžiulį kiekį informacijos apie subrangovų darbuotojus (kada, kiek, kokie ir kieno darbuotojai buvo statybvietėje). Be to, rangovui atsiras papildoma našta dėl subrangovo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Jeigu rangovas nekaups šių duomenų, tokiu atveju jis nežinos, ar tikrai tas darbuotojas, kuris iš jo reikalauja sumokėti už subrangovą, dirbo jo objekte ir kiek laiko dirbo. Akivaizdu, kad rangovas nekaupdamas tokios informacijos, negalėtų užtikrinti tinkamos savo teisių gynybos, kai nesąžiningi darbuotojai ar jų darbdaviai norės prisiteisti iš rangovo darbo užmokestį už laiką, kai jo objekte nedirbo.

Todėl įstatymo projektas prieštarauja pastaruosius keletą metų valstybės deklaruojam siekiui mažinti administracinę naštą verslui.

2. Tarp rangovų ir subrangovų nėra pavaldumo santykių, todėl rangovas objektyviai negali patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jeigu subrangovas gera valia nesudarys tam sąlygų. Todėl įstatymo projekte numatyta rangovo pareiga yra sunkiai įgyvendinama.

Pradžioje turi būti sukurtos prielaidos atsirasti statybvietėse besilankančių asmenų apskaitai (skirti ES resursai, kad rangovai galėtų įsigyti statybviečių apskaitos programinę įrangą ir įrenginius; numatytas pereinamasis laikotarpis), ir tik tada galvojama apie subsidarios atsakomybės įvedimą, jeigu tai neprieštarauja kitiems principams.

3. Rangovui tvarkant subrangovų darbuotojų duomenis ir taikant subsidiarią atsakomybę, iškils konfidencialumo problema, nes rangovai sužinos subrangovų (dažnai – tai konkurentų) darbuotojų duomenis ir net darbo užmokestį.

Pažymėtina, kad statybos sektoriuje trūkstant kvalifikuotų darbuotojų, statybos įmonės (juo labiau -konkuruojančios įmonės) saugo savo darbuotojus. Tačiau įstatymo projektas visiškai ignoruoja šį pagrįstą ir teisėtą statybos įmonių lūkestį ir sukuria prielaidas šiai informacijai patekti pas konkurentus.

4. Darbo įstatymų laikymosi užtikrinimas ir kontrolė yra valstybės institucijų, o ne privataus verslo funkcija.

Pažymėtina, kad įstatymo projektas valstybės funkcijas nepagrįstai perkelia verslui. Valstybės ketinimas su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų jėgomis iš esmės nesuderinami su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema.

Asociacija teikia pasiūlymus statybos darbų viešųjų pirkimų tobulinimui, siekiant skaidrinti viešuosius pirkimus, pritraukti kvalifikuotus rangovus, mažinti sustabdytų pirkimų bei neužbaigtų sutarčių mastą, mažinti „šešėlį“ sektoriuje, spręsti kitas statybos darbų viešųjų pirkimų problemas.

1. Reikalauti, kad projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur projektavimas būtų atliekamas naudojant BIM, o rangovas gebėtų atlikti statybos darbus pagal BIM projektą, gebėtų pildyti BIM modelio informaciją, turėtų atitinkamas BIM kompetencijas turinčius specialistus.

2. Reikalauti, kad statybų objektuose būtų naudojamas Elektroninis statybos darbų žurnalas.

3. Reikalauti, kad rangovas vestų darbo laiko statybvietėje apskaitą.

4. Reikalauti, kad rangovas įrodytų, ar turi kompetentingus darbuotojus, kadangi Statybos įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. numato, kad ypatingojo statinio statybos rangovas turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus - privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų.

5. Viešųjų pirkimų procedūrose nustatyti techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimus: minimalų turimų kvalifikuotų darbininkų skaičių pagal numatomų įgyvendinti projektų vertes.

6. Reikalauti, kad genrangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 30 proc. darbų. Kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos, todėl genrangovas turėtų pats atlikti bent dalį darbų.

7. Nustatyti reikalavimus jungtinės veiklos vadovaujančiam partneriui (faktiškai atliekančiam genrangovo funkcijas), kadangi jam reikės suvaldyti visą projektą, o tam reikalingi atitinkami pajėgumai.

8. Reikalauti, kad pasiūlymuose iš bendro kainos būtų išskiriamos išlaidos darbų saugai ir pasiūlymą galima būtų įvertinti atskirai be šių išlaidų. Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės  siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai provokuoja mažinti išlaidas darbų saugai, kadangi jų įvertinti užsakovas negali.

9. Išsamiau reglamentuoti  darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus statybvietėje: tais atvejais, kai privaloma rengti Technologijos projektą, reikalauti atskiromis projekto dalims išsamiai reglamentuoti darbų saugos ir aplinkosaugos klausimus.

10. Vertinti rangovo mokamo darbo užmokesčio vidurkį (ekonominio naudingumo kriterijus).

11. Prieš vykdant pirkimus, visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu.

12. Reikalauti, kad rangovai atskleistų pelno maržą, ir atmesti pasiūlymą, jeigu pelno marža yra mažesnė nei tam tikras proc. objekto vertės.

13. Vertinant pasiūlymus, taikyti ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos principą. 

14. Taikyti kainos indeksavimą, kuris atitiktų šiandieninę situaciją statybos medžiagų rinkoje, t.y.:

1) labai greitai besikečiančioje rinkoje būtina taikyti žymiai dažnesnį indeksavimą nei 1 metai;

2) indeksas turėtų būti taikomas ne bendras visų statybos produktų, bet atskirų produktų, atsižvelgiant į tai, kokie darbai atliekami ir kokie statybos produktai naudojami konkrečios sutarties atveju. Tokiu būdu individualizuojant kiekvieną situaciją ir išvengiant kainų pokyčių „suniveliavimo“ bendroje visų statybos produktų masėje;

3) greta Lietuvos statistikos departamento būtina ieškoti ir kitų objektyvių informacijos šaltinių (pvz. specializuotų biržų), kurie einamuoju laikotarpiu fiksuoja atskirų statybos produktų kainas ir gali parodyti pokyčius tiksliai ir objektyviai.

15. Organizuoti konsultacijas su rinka visais atvejais, kai projekto vertė didesnė kaip 3 mln eurų, kadangi konsultacijos padeda realiau suvokti rinkos situaciją, pastebėti klaidas projekte ar pirkimo sąlygose, išvengti klaidų pirkimo metu.