Asociacija atkreipė dėmesį, kad naujajame kompetencijų vertinimo modelyje, kuris įsigalios nuo š.m. rugsėjo 1 d., ženkliai sumažintos darbdavių dalyvavimo kompetencijų vertinime galimybės ir padidintas valstybės vaidmuo. Tokia naujai kuriama sistema neatitinka darbo rinkos poreikių bei kelia riziką profesinio mokymo kokybei.

Jeigu darbdaviams (tapusiems akredituotomis kompetencijų vertinimo institucijomis) nebus sudaryta galimybė įtakoti vertinimo proceso, tokiu atveju nebus pasiektas vertinimo tikslas, kad profesinis mokymas teiktų išsilavinimą, atliepiantį darbo rinkos poreikiams. Sumažinus darbdavių įtaką šiam procesui ir padidinus valstybės vaidmenį, vertinimo procesas parars ryšį su realiais rinkos poreikiais. Tik dalyvaujant verslui, įmanoma betarpiškai ir operatyviai atliepti į rinkos pokyčius, parengti aukštos kvalifikacijos specialistus ir kurti konkurencingą šalies ūkį.

Asociacija atkreipė dėmesį į kritinę situaciją, kuri susidarė statybos sektoriuje brangstant statybos medžiagoms ir net susidarius jų trūkumui. Priklausomai nuo statomame objekte naudojamų medžiagų rūšies ir kiekių, didesnių objektų savikaina pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų. Esant tokiai situacijai, ne tik sudėtinga ar net neįmanoma užbaigti jau sudarytų sutarčių, tačiau nebeaišku, kaip dalyvauti naujuose konkursuose, nes kainos nuolatos didėja.

Tokia staigi infliacija parodė, jog iki šiol taikytas kainų indeksavimas tinka tik stabilios ekonomikos sąlygomis, tačiau visiškai netinka šiandieninėje rinkos situacijoje, t.y.:

1) labai greitai besikečiančioje rinkoje būtina taikyti žymiai dažnesnį indeksavimą nei 1 metai;

2) indeksas turėtų būti taikomas ne bendras visų statybos produktų, bet atskirų produktų, atsižvelgiant į tai, kokie darbai atliekami ir kokie statybos produktai naudojami konkrečios sutarties atveju. Tokiu būdu individualizuojant kiekvieną situaciją ir išvengiant kainų pokyčių „suniveliavimo“ bendroje visų statybos produktų masėje;

3) greta Lietuvos statistikos departamento būtina ieškoti ir kitų objektyvių informacijos šaltinių (pvz. specializuotų biržų), kurie einamuoju laikotarpiu fiksuoja atskirų statybos produktų kainas ir gali parodyti pokyčius tiksliai ir objektyviai.

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad statybos produktų brangimas nėra vien tik rangovų problema – tai  kartu ir perkančiųjų organizacijų bei apskritai valstybės problema.  Rangovai nebegali užbaigti objektų be papildomo kompensavimo, todėl artimiausiu metu sulauksime rangovų bankrotų, teisminių bylų ir nutraukiamų sutarčių bangos. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos turės daugybę neužbaigtų objektų, kuriuos reikės konservuoti arba kurių užbaigimui reikės ieškoti naujo rangovo ir mokėti už jo paslaugas naujomis (ženkliai didesnėmis) kainomis. Todėl perkančiųjų organizacijų nuostolis užprogramuotas. Be to, kyla grėsmė, kad ES finansuojami objektai bus neužbaigti ir dėl to reikės grąžinti gautas ES lėšas.

Todėl būtinas valstybiškas požiūris, kad tiek esamus, tiek naujus projektus būtų įmanoma įgyvendinti.

Įstatymo projekte numatyta įsteigti VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūrą, kuri perims VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro vykdomą statybos dalyvių atestavimo funkciją.

Asociacijos nuomone, tokia pertvarka jokių esminių pokyčių neduos, kadangi vietoje valstybės valdomos įmonės bus įsteigta kita valstybės valdoma organizacija (VšĮ). 

Tokia pertvarka nesumažins biudžeto išlaidų, neįves jokių kokybinių pokyčių statybos dalyvių atestavimo procese, nesumažins naštos verslui. Be to, ši pertvarka pareikalaus papildomų išlaidų papildomiems etatams ir administravimui, nes atsiras naujas juridinis asmuo. Faktiškai tai bus tik teisinės formos pakeitimas, patiriant papildomas išlaidas pertvarkos procesui įgyvendinti bei poįstatyminiams aktams, kurie buvo priimti daugelį metų galiojant esamai atestavimo sistemai, koreguoti.