LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

LR Finansų ministerijai

Viešųjų pirkimų tarnybai

Asociacija atkreipė institucijų dėmesį į problemines situacijas, kurios susiję su kainų keitimu statybos darbų viešuosiuose pirkimuose.

Dėl kainų indeksavimo

LR viešųjų pirkimų įstatymas numato kainų indeksavimo galimybę ir tuo tikslu leidžia keisti pirkimo sutartį neatliekant naujos pirkimo procedūros. Praktikoje kainos indeksuojamos kartą metuose, taikant Lietuvos statistikos departamento skelbiamą statybos sąnaudų kainų indeksą.

Dėl pandeminės situacijos ir ekonomikos gaivinimo priemonių taikymo pastaruoju metu statybos sektoriuje atsirado didelė infliacija. Skirtingų statybos produktų kainos didėjo nuo 5 proc. iki net 100 proc. Tokia staigi infliacija parodė, jog iki šiol taikytas kainų indeksavimas labiau tinka stabilesnės ekonomikos sąlygomis, tačiau visiškai netinka šiandieninėje rinkos situacijoje, t.y.:

1) labai greitai besikečiančioje rinkoje būtina taikyti žymiai dažnesnį indeksavimą nei 1 metai;

2) indeksas turėtų būti taikomas ne bendras visų statybos produktų, bet atskirų produktų, atsižvelgiant į tai, kokie darbai atliekami ir kokie statybos produktai naudojami konkrečios sutarties atveju. Tokiu būdu individualizuojant kiekvieną situaciją ir išvengiant kainų pokyčių „suniveliavimo“ bendroje visų statybos produktų masėje; 

3) svarstytina, ar Lietuvos statistikos departamentas gali pateikti operatyvią informaciją apie atskirus statybos produktus, t.y. ar nėra poreikio ieškoti ir kitų objektyvių informacijos šaltinių (pvz. specializuotų biržų), kurie einamuoju laikotarpiu fiksuoja atskirų statybos produktų kainas ir gali parodyti pokyčius tiksliai ir objektyviai.

Dėl Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – Metodika)

Metodikos 33.3 p. numatyta, kad Sutartyje rekomenduojama numatyti sutarties kainos keitimo dėl keičiamų kiekių (apimčių) sąlygas ir tvarką (pavyzdžiui, numatyti, kad pirkimo vykdytojas už visą pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka tiekėjo pasiūlyme nurodytą kainą, jeigu faktinis ir pirkimo dokumentuose bei sutartyje pirkimo vykdytojo nurodytų darbų kiekis (skaičiuojant pinigine verte) nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės.

Tačiau Metodikoje pateiktą pavyzdį dėl 15 procentų perkančiosios organizacijos supranta kaip savotišką „normą“ ir taiko ypač dažnai. Tačiau statyboje, kur pirkimo sutarčių kainos siekia milijonines sumas, 15 procentų yra labai daug, ir rangovai priversti tokias sumas iš anksto įskaičiuoti į sąmatas, nors darbų kiekių padidėjimo gali ir nebūti. Arba priešingai – esant techninio projekto klaidoms, rangovai turi finansuoti šių klaidų taisymą, nors dėl kiekių netikslumų kaltas yra ne rangovas, o projektuotojas.

Asociacija siūlo pakeisti Metodikoje pateiktą pavyzdį, numatant ne 15 proc. bet 5 proc.

Dėl užsakovo rezervo

Statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numatyta, kad nustatant statinio skaičiuojamąją kainą turi būti numatytas taip vadinamas užsakovo rezervas (statytojo iš anksto nenumatytų išlaidų suma). Retai pasitaiko tokių statybos objektų, kuriuose neatsirastų papildomų nenumatytų išlaidų, todėl užsakovo rezervas yra normali ir plačiai taikoma praktika tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Tačiau Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, jog tais retais atvejais, kai statyboje neatsiranda papildomų nenumatytų išlaidų, užsakovai (perkančiosios organizacijos) vis tiek bando išnaudoti atidėtas rezervo sumas, tokiu būdu pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės aktus. Siekiant užkirsti kelią šiems pavieniams piktnaudžiavimams, buvo rekomenduota statybos darbų viešuosiuose pirkimuose atsisakyti užsakovo rezervo taikymo.

Tokiu būdu, atsiradus nenumatytoms išlaidoms, perkančiosios organizacijos turi rūpintis, iš ko gi finansuoti papildomas išlaidas, kad statybos nereiktų stabdyti, o objektas būtų laiku užbaigtas. Tokia situacija taps ypač aktuali dabar, kai statyboje atsirado staigi ir didelė infliacija, kuri buvo minėta šio rašto 1 dalyje. Dėl ženkliai padidėjusių kainų kyla grėsmė valstybės investicijų programos įgyvendinimui.

Asociacija siūlo sugrąžinti į viešuosius pirkimus užsakovo rezervo taikymą. O tais retais atvejais, kai rezervas neišnaudojamas, taikyti kitokias prevencijos priemones, kad rezervas nebūtų naudojamas pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės aktus.