Asociacija atkreipė dėmesį, kad karantino sąlygomis susidarė situacija, kuomet įmonių veikla yra uždrausta arba faktiškai nevyksta, darbuotojai yra atleisti, prastovose arba dirba nuotoliniu būdu (ne biure), tačiau civiliniai procesiniai veiksmai įmonių atžvilgiu yra vis tiek atliekami (pvz. siunčiami pranešimai, reikalaujama pateikti tam tikrus dokumentus, organizuojamas areštų bei išieškojimo veiksmų fizinis atlikimas ir pan.). Todėl įmonės negali tinkamai organizuoti savo gynybos, pateikti įrodymų ar dokumentų, deramai įgyvendinti rungimosi bei kitų civilinio proceso principų. Būna situacijų, kai net įmonių atstovai (pvz. advokatai) atsisako atlikti veiksmus, kadangi tam būtina lankytis žmonių susibūrimo vietose ir padidėja rizika sveikatai.

Tokia situacija yra teisiškai prieštaringa, nes pati valstybė karantino apribojimais tiesiogiai sustabdė įmonių veiklą arba faktiškai įtakojo veiklos sustabdymą, be to skatina saugotis ir saugoti kitus vengiant susitikimų bei išnaudojant nuotolinio darbo galimybes. Iš kitos pusės, valstybė nesustabdo procesinių veiksmų, kuriems įgyvendinti yra reikalinga veikianti (o ne suspenduota) įmonė ar fiziškai vietoje dirbantys įmonių darbuotojai.  Kyla situacijos teisėtumo klausimas, neužtikrinamas procedūros ar proceso dalyvio teisinis saugumas.

Asociacija siūlo įvertinti galimybę karantino metu riboti procesinių veiksmų atlikimą bei karantino laikotarpiui pratęsti procesinius terminus, kai procesiniuose veiksmuose turi dalyvauti įmonės, kurių veikla uždrausta arba dėl karantino sustabdyta.

Asociacijos nuomone, valstybės parengtos paramos verslui priemonės turi trūkumų, dėl kurių parama verslui bus pavėluota arba apskritai nesuteikta.

Subsidija prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui išmokama darbdaviui tik tada, kai jis sumoka darbo užmokestį darbuotojui. Subsidija sukonstruota kompensaciniu principu ir ja gali pasinaudoti tik tas darbdavys, kuris turi pajamų darbo užmokesčiui sumokėti. Tie darbdaviai, kurių veikla dėl sustabdymo negeneruoja jokių pajamų, neturi galimybės patys sumokėti darbo užmokesčio, todėl negalės gauti subsidijos. Tokiu būdu turime paradoksalią situaciją, kuomet valstybės parama gali pasinaudoti tik tie verslai, kurie bent kažkiek uždirba ar iš anksčiau yra sukaupę pajamų, o ne tie, kurie visiškai neturi pajamų.

Asociacija siūlo patikslinti subsidijų išmokėjimo tvarką, numatant, jog subsidija darbdavio pasirinkimu gali būti mokama darbdaviui (kuris prieš tai turi būti išmokėjęs darbo užmokestį) arba tiesiogiai darbuotojui.

Valstybės parengtos įvairių formų paskolos, paskolų garantijos ir pan. padeda stabilizuoti įmonių finansinius srautus. Tačiau norint šiomis priemonėms pasinaudoti bus sugaišta daug laiko, kuris šiuo metu yra gyvybiškai svarbus norint išsaugoti visiškai sustojusį verslą.  Be to, valstybės garantija paskolai dar nereiškia, kad bankai tą paskolą suteiks, nes sunkumus patiriančiam verslui bankai kelia tam tikrus paskolų išdavimo kriterijus, o valstybės garantija yra tik vienas iš kriterijų.

Asociacija siūlo numatyti naują paramos priemonę – vienkartinę negrąžinamą išmoką verslui. Išmokos dydis – įmonės vidutinė mėnesio apyvarta, skaičiuojant pagal paskutinius 12 mėn. arba pagal 2019 metus. Ši priemonė realiai pagelbėtų verslui, nes būtų teikiama operatyviai be jokių sudėtingų sąlygų ar procedūrų.

LR Socialinių reikalų ir darbo ministerijai 

Užimtumo tarnybai

Valstybinei darbo inspekcijai

Asociacija atkreipė dėmesį, kad dėl juridiškai neaiškios situacijos, kuri susidarė forminant prastovas. LR Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr.207 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” karantinas buvo paskelbtas nuo kovo 16 d. Būtent nuo šios datos buvo masiškai forminamos prastovos, vadovaujantis tuo metu galiojusia Darbo kodekso 47 straipsnio redakcija. Tačiau kodekso 47 straipsnio pakeitimas, įteisinęs atskirą ir savarankišką prastovų pagrindą - ekstremalią situaciją ar karantiną - įsigaliojo tik kovo 19 d., kuomet didelė dalis prastovų jau buvo įforminta.

Valstybės kompensacijas už prastovas numatantys teisės aktai yra tiksliai susieti su kovo 19 d. įsigaliojusiais Darbo kodekso pakeitimais, o ne bendrai su prastovomis, kaip tokiomis. Tad neaišku, ar įmonės, kurios prastovą paskelbė pagal kovo 16 d. galiojusią kodekso redakciją, gali gauti darbo užmokesčio kompensaciją. 

Kovo 16 d. prastovos faktiškai buvo skelbiamos dėl karantino, kuris ir yra pagrindu gauti kompensaciją, nors ir pagal vėliau įsigaliojusius teisės aktus. Asociacijos nuomone, kitoks kovo 16 d. paskelbtų prastovų interpretavimas būtų nesąžiningas įmonių atžvilgiu.