Šiuo metu pavienės perkančiosios organizacijos jau taiko BIM ir tuo tikslu naudojasi rinkoje esančiais produktais, kadangi tai yra leidžiama. Valstybė dar nėra sukūrusi užbaigtos BIM dokumentų sistemos (dokumentų projektai nebuvo pristatyti statybos verslo bendruomenei ir su ja derinami). Tačiau įstatymo projektai dėl BIM taikymo įsigalios š.m. liepos 1 d., tad nuo šio termino rinkoje esančiais privačiais produktais naudotis perkančiosios organizacijos nebegalės. Asociacijos nuomone, toks apribojimas nepagrįstai suvaržo BIM naudojimą viešuosiuose pirkimuose.

Asociacija siūlo parengtuose įstatymų projektuose patikslinti, kad kol nėra sukurta valstybės BIM dokumentų sistema, BIM taikomas laisvanoriškai, naudojantis rinkoje esančiais privačiais produktais.

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui

L.e.p. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministrui

Asociacija atkreipė dėmesį, kad dėl karantino uždraudus visus žmonių susibūrimus, toks uždraudimas aiškus tik fizine prasme, tačiau juridine prasme yra įvairių situacijų, dėl kurių reikalingi papildomi paaiškinimai:

1. Juridinių asmenų visuotiniai dalyvių susirinkimai pagal įstatymus turi įvykti iki gegužės 1 d. Iki šio termino visuotiniuose dalyvių susirinkimuose taip pat turi būti patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai.

Nuotolinis susirinkimų būdas teisės aktuose nėra reglamentuojamas, o skubos tvarka pakeisti juridinių asmenų įstatus, numatant nuotolinį susirinkimų organizavimo būdą, šiuo metu nėra galimybės. Todėl nėra aišku, ar karantino metu susirinkimai turi vykti. Jeigu taip, tai kokiu būdu juos organizuoti ?

2. Įmonėse darbo specifika gali būti tokia, kad darbuotojai privalo būti vienas šalia kito.

Neaišku, kaip įgyvendinti susibūrimo draudimą, kai tai objektyviai neįmanoma. 

3. Teikiant įvairias paslaugas, kurios nėra uždraustos, dėl paslaugų specifikos gali susiformuoti žmonių susibūrimai vienoje vietoje. Neaišku, kaip įgyvendinti šį draudimą, kai tai objektyviai neįmanoma.

4. Neaišku, kaip civilinių, administracinių ir baudžiamųjų procesų dalyviams įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, esant susibūrimų draudimui. Neaišku, ar susibūrimų draudimas gali būti pagrįsta priežastimi proceso dalyviui atsisakyti atlikti tam tikrus veiksmus (pvz. atsisakyti dalyvauti teismo posėdyje). Neaišku, ar gali procesai vykti nuotoliniu būdu, jeigu kodeksuose jis nėra reglamentuotas.

5. Įvairios komisijos, tarybos, komitetai ir kiti nuolatiniai bei laikini dariniai pagal savo teisinę prigimtį nėra valstybės institucijos. Jų darbo reglamentuose nuotolinis būdas dažniausiai nėra reglamentuotas, todėl vyksta improvizuotai. Nėra aiškus tokių improvizacijų teisėtumas.

6. Dėl tų pačių priežasčių, neaišku, kaip turi vykti kreditorių susirinkimai juridinių asmenų nemokumo procesuose.

Asociacijos rašte nėra išvardintos visos įmanomos situacijos. Siekta tik parodyti teisiškai neaiškių situacijų įvairovę bei riziką, kad vėliau gali iškilti situacijų teisėtumo klausimas. Būtinas kuo skubesnis viešas tokių situacijų išaiškinimas.

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

L.e.p. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrui

Lietuvos Respublikos finansų ministrui

LR Seimo ekonomikos komitetui

LR Seimo biudžeto ir finansų komitetui

1. Teisinis aiškumas

Valstybės mastu pripažinti, kad valstybė išgyvena krizę ir tuo pagrindu pradeda galioti valstybės valdymo teisinis reguliavimas krizės laikotarpiu. Valstybės mastu aiškiai pasisakyti dėl force majeure aplinkybių, siekiant visiems vienodo situacijos supratimo ir neperkeliant šios situacijos interpretavimo į teismų lygmenį.

2. Viešieji pirkimai ir ES parama

a) numatyti statybos darbų terminų viešųjų pirkimų sutartyse pratęsimo galimybę, tuo pačiu netaikant atsakomybės už jau atsiradusį terminų praleidimą;

b) pratęsti ES finansuojamų projektų įgyvendinimo terminus, kiek tai įmanoma;

c) sutrumpinti agentūrų (CPVA, LVPA, APVA ir kt.) procedūras ES lėšų išmokėjimui už atliktus statybos darbus, kad atsiskaitymai galėtų įvykti per 15 dienų;

d) sutrumpinti perkančiųjų organizacijų atsiskaitymo už atliktus darbus terminus, kadangi kriziniu laikotarpiu valstybės lėšos verslui yra gyvybiškai svarbios. Ypač svarbu užtikrinti, kad darbai būtų priimami be dirbtinio vilkinimo ir savalaikiai už juos atsiskaitoma renovacijos projektuose, kurie įgyvendinami masiškai, todėl įtakoja daugelio statybos įmonių finansinę padėtį.

3. Pagalba įmonėms, siekiant subalansuoti pinigų srautus

a) netaikyti apribojimų bei lėšų nurašymo ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų bankuose, jeigu įmonės nesumoka mokesčių dėl objektyvių aplinkybių;

b) atleisti įmones nuo nekilnojamo turto ir žemės mokesčių už 2020 metus;

c) pakeisti pelno mokesčio mokėjimo tvarką taip, kad mokestis galėtų būti mokamas pasibaigus mokestiniams metams;

d) atidėti draudimo įmonių regresinius reikalavimus rangovams, kai sutarties vykdymas buvo užtikrintas draudimo laidavimu.

4. Valstybės finansinė pagalba verslui, susijusi su darbo santykiais

- suteikti mokestines paskolas (GPM, soc.draudimo įmokoms) ne trumpiau kaip dviem metams ir maksimaliai pagreitinti mokestinės paskolos įforminimo procedūrą (įmonių prašymai turi būti apsvarstomi per 10 dienų);

- suteikti įmonėms paskolas darbo užmokesčio prastovų metu bei išeitinių išmokų mokėjimui, kai darbo sutarties nutraukiama be darbuotojo kaltės;

- iš Sodros lėšų apmokėti darbuotojams nedarbo išmokas už visą nedarbingumo laikotarpį;

- suteikti paramą įmonėms, kurių darbuotojai buvo komandiruoti į užsienį ir dėl karantino negali parvykti, o įmonės turi apmokėti darbuotojams dienpinigius bei jų buvimo užsienyje išlaidas.

5. LR darbo kodekso laikini (bent 6 mėn.) pakeitimai

- netaikyti kodekso 147 str. 2 d. numatytų neproporcingai didelių netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotojais, paliekant galioti tik 147 str. 1 d. numatytus delspinigius;

- sutrumpinti iki 15 dienų įspėjimo terminą nepriklausomai nuo darbuotojo stažo, kai darbo sutartis nutraukiama be darbuotojo kaltės;

- sumažinti išeitinę išmoką darbuotojui iki 1 mėn. dydžio nepriklausomai nuo darbuotojo stažo, kai darbo sutarties nutraukiama be darbuotojo kaltės;

- leisti darbdaviui vienašališkai keisti darbo sutartyje numatytas darbuotojo darbo funkcijas, t.y. sudarant darbdaviui galimybę optimizuoti įmonės darbo procesus ir panaudoti darbuotojus darbo sutartimi nesulygtų užduočių atlikimui vietoje to, kad skelbti prastovą.

6. Išsamesnis nuotolinio darbo reglamentavimas

a) net ir dirbant nuotoliu būdu, valstybės ir savivaldybių institucijos turi maksimaliai greitai atlikti visas funkcijas, įskaitant statybos techninių projektų derinimą;

- masiškai taikomas nuotolinis darbas, tačiau darbdaviai neturėjo galimybės tam iš anksto pasirengti ir darbo sutartyse ar papildomuose susitarimuose aptarti visas sąlygas. Todėl siūlome teisės aktu numatyti, kad:

- už darbų saugą, dirbant nuotolinio darbo rėžimu, atsako pats darbuotojas;

- darbdavys darbo dienos metu turi teisę reikalauti konferencinio ryšio jungties (vaizdo ir garso stebėjimo) su darbuotoju;

- darbuotojo nurodytas asmeninio el. pašto adresas ir visas susirašinėjimas per šį el. paštą turi teisinę galią ir pripažįstamas tinkamu darbdavio nurodymų, pranešimų, įspėjimų pan. įteikimu, įskaitant įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą.

7. LR juridinių asmenų nemokumo įstatymo korekcijos

a) įvertinti, ar įstatyme numatyta juridinio asmens nemokumo samprata bus adekvati, jeigu įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai pradės didėti ir prasidėtų masinis įmonių nemokumas;

b) įteisinti vieną iš galimų įmonių finansinės būklės stabilizavimo būdų - bankrutuojančios įmonės skolų kapitalizavimą, t.y. sudarymą kreditoriams galimybės įsigyti naujai išleidžiamas bankrutuojančios įmonės akcijas, užskaitant akcijų apmokėjimui priešpriešines įmonės ir kreditorių skolas. Teismai, gavę kreditoriaus reikalavimą dėl bankroto paskelbimo, pirmiausia turi pasiūlyti kreditoriams kapitalizuoti skolas. Lietuvos statybininkų asociacija yra šiuo klausimu parengusi išsamius pasiūlymus ir galėtų juos pateikti.

8. Verslo finansavimas

Komerciniams bankams sustabdžius finansavimą, valstybės vaidmuo siekiant užtikrinti NT projektų finansavimą ir apskritai piniginių srautų statybos sektoriuje stabilumą yra ypatingai svarbus. Asociacija siūlo valstybei įkurti specialų verslo kreditavimo fondą, tačiau paskolų iš šio fondo išdavimą pavesti vienam ar keliems komerciniams bankams, atrinktiems konkurso būdu. Komerciniai bankai jau turi infrastruktūrą, darbo resursus, dokumentų formas bei paskolų išdavimo patirtį, ko neturi valstybė. Todėl paskolų išdavimas per bankus bus žymiai greitesnis. Lėšas paskoloms skirs valstybė, todėl paskolų išdavimo kriterijai ir palūkanų dydis turi būti reguliuojami išimtinai tik valstybės.

9. Kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė

Asociacija siūlo, kad LR juridinių asmenų nemokumo įstatyme numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė valstybės atžvilgiu būtų analogiška, kaip LR civilinio proceso kodekse numatyta eilė bendruoju išieškojimo atveju, t.y. skolos valstybei būtų toje pačioje eilė kaip ir visų likusiųjų kreditorių skolos, kurioms nenumatytas specialus prioritetiškumas.

Krizinėje situacijoje kiekvieno kreditoriaus finansai, siekiant išsaugoti darbo vietas, yra tokie pat reikšmingi, kaip ir valstybės finansai, iš kurių finansuojamas pvz. užimtumo palaikymas. Todėl nėra pagrindo skirtingam reguliavimui.