Asociacija nepritaria idėjai steigti valstybinę informacinę sistemą tam, kad užtikrinti klasifikuojamų duomenų kaupimą. Planuojama kurti sistema yra didžiulės apimties ir nuolatos ypač dinamiškai besikeičianti duomenų bazė, kurios valstybė (nei vienos institucijos asmenyje) nesugebės suvaldyti.

Vietoje siūlomos klasifikatoriaus (kaip duomenų bazės su valstybine informacine sistema) idėjos asociacija siūlo apsvarstyti atvirų duomenų principu bei tarptautinio standarto ISO 81346-12:2018 pagrindu formuojamos duomenų bazės idėją, pagal kurią kiekvienas atskiras ūkio subjektas savo produktus klasifikuotų minėto ISO standarto pagrindu ir informaciją kauptų pas save, sudarydamas galimybę visiems pageidaujantiems asmenims (pvz. projektuotojams, produktų pirkėjams, inspektuojančioms institucijoms ir kt.) prie šios duomenų bazės prisijungti ir iš jos gauti informaciją apie suklasifikuotus produktus. T.y. duomenų bazė veiktų kaip ūkio subjektų lokalių duomenų bazių visuma, funkcionuojanti integraliai vieningoje pavadinimų ir kodų sistemoje minėto ISO standarto pagrindu.

Tokia sistema nuimtų nuo valstybės didžiulę administracinę bei finansinę naštą ir sudarytų prielaidas keliamus tikslus pasiekti žymiai greičiau ir paprasčiau.

Asociacija atkreipė dėmesį, kad draudikai taiko skirtingas privalomojo statybos dalyvių (rangovų, projektuotojų, techninių prižiūrėtojų ir kt.) civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sąlygas, bet ne visos sąlygos yra sąžiningos draudėjų atžvilgiu. Asociacijos nuomone, tai atvejais, kai  draudimas yra privalomasis, valstybės vaidmuo reguliuojant draudimo sąlygas turėtų būti didesnis, t.y. standartines sąlygas turėtų parengti patvirtinti atsakinga valstybės institucija. Tokiu būdu užtikrinti maksimalų sutarčių sąlygų sąžiningumą, aiškumą bei interesų pusiausvyrą.

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų bazės, kuri būtų viešai prieinama ir kurioje suinteresuoti asmenys galėtų gauti konsoliduotą informaciją apie statybos dalyviams išduotus draudimus. Tokia duomenų bazė sudarytų prielaidas visiems suinteresuotiems asmenims (užsakovams, perkančiosioms organizacijos, statybos dalyviams, draudikams, kontroliuojančioms institucijoms) operatyviai prieiti prie duomenų. Atsirastų geresnės sąlygos organizuoti statybos sektoriaus viešuosius pirkimus, užtikrinti sąžiningą statybos dalyvių konkurenciją.

Asociacija iš esmės neprieštarauja Aplinkos ministerijos pasiūlymui įteisinti savarankiškai funkcionuoti galinčios statinio dalies statybos užbaigimo galimybę.

Papildomai asociacija siūlo grąžinti anksčiau galiojusią statybos užbaigimo tvarką, pagal kurią daugiabučių namų statyba galėjo būti užbaigiama tik atlikus pilną butų apdailą. Statybos užbaigimas tik atlikus pilną butų apdailą yra teisingesnis dėl eilės priežasčių: „šešėlio“ sumažinimas naujos statybos butų įrengimo rinkoje, tokiu būdu padidinant valstybės biudžeto pajamas, apdailos darbų kokybės garantijų formalizavimas ir kt.

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad rangovai dažnai susiduria su situacija, kai statybos darbų atlikimo metu nustatomi techninio projekto trūkumai, kuriuos būtina pašalinti, kad būtų galima vykdyti statybos darbus. Civilinio kodekso 6.659 straipsnis nustato, kad šiais atvejais rangovas turi kreiptis į užsakovą. Tokia kodekso nuostata yra logiška, kadangi projektavimo paslaugas užsakė ir apmokėjo užsakovas, o ne rangovas, todėl tik užsakovas gali reikalauti iš projektuotojo pataisyti projektą. Rangovas neturi jokių sutartinių santykių su projektuotoju, todėl negali tiesiogiai kreiptis į projektuotoją ir duoti jam imperatyvius nurodymus. Tačiau statybos techniniame reglamente „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ yra numatytas kitoks reguliavimas, kuris prieštarauja Civiliniam kodeksui ir iškraipo Statybos įstatyme nustatytus statybos dalyvių tarpusavio ryšių principus.