KADA 2020 m. gegužės mėn.
KAM LR Aplinkos ministerijai
DĖL

Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo pakeitimo projekto

APRAŠYMAS

Asociacija pateikė eilę pastabų bei pasiūlymų dėl Statybos rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sąlygų bei Rangos darbų su projekto parengimu sutarties, kuriuos paruošė Aplinkos ministerija daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui).

Asociacija siūlo:

1) vienas iš neįprastai mažos kainos kriterijų turėtų būti - tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažesnė už statybos skaičiuojamąją kainą. Praktika parodė, kad už statybos skaičiuojamąją kainą mažesnė kaina nėra reali, nes ji yra sumažinta nemokant valstybei mokesčių, nevykdant kokių nors imperatyvių pareigų arba perkančiosios organizacijos sąskaita, pvz. įmonė dirbs su nelegaliais darbuotojais; įmonė nesąžiningai manipuliuos pigesnėmis medžiagomis; įmonė vėluos atlikti darbus; įmonė tikisi uždirbti iš papildomų darbų; įmonė nepagrįstai mažins išlaidas darbų saugai; ir pan.

2) siekiant užkardyti pasiūlymus su nerealia kaina, galima taikyti ir kitus papildomus būdus:

  • numatant, kad perkančioji organizacija vertins rangovo mokamo darbo užmokesčio vidurkį;
  • numatant, kad tiekėjų sąmatose būtų išskiriamos išlaidos darbų saugai ir sąmatą galima būtų įvertinti atskirai be šių išlaidų;
  • numatant, kad perkančioji organizacija reikalaus rangovų atskleisti pelno maržą ir atmes pasiūlymą, jeigu pelno marža yra mažesnė už tam tikrą dydį.

3) perkančioji organizacija turėtų reikalautų iš rangovo įrodyti, kad rangovas turi kompetentingus darbuotojus. Rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Tai iškraipo teisingą konkurenciją, nes užsakymus laimi tas, kuris nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės;

4) numatyti išlygą, kad tiekėjas neatsako, kai dėl investiciniame plane esančių klaidų ar netikslumų reikia koreguoti techninį darbo projektą ir/arba atsirado papildomų darbų poreikis. Tiekėjas, rengdamas projektą, vadovausis investicinio plano sprendiniais ir jų teisingumo nebetikrins. Jeigu investiciniame plane bus klaidos, tai jos neišvengiamai persikels ir į techninį darbo projektą, o dar vėliau – į statybas. Tokiais atvejais tiekėjas (kaip projektuotojas ir rangovas) turi teisę reikalauti atlyginti projekto koregavimo ir papildomas statybos išlaidas, nes jis neatsako už investicinio plano rengėjo klaidas;

5) trumpinti atsiskaitymo ir galimo atsiskaitymo vėlavimo terminus;

6) sudaryti rangovui galimybę pasirinkti sutarties vykdymo užtikrinimo priemonę, kadangi ne kiekvienas tiekėjas galės gauti banko garantiją už protingus kaštus;

7) gen.rangovas turėtų atlikti bent dalį statybos darbų (pvz. 30 proc.), kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos;

8) apriboti sutarties nutraukimo galimybes užsakovui, kai pažeidimas iš rangovo pusės nėra esminis. Tuo pačiu praplėsti rangovui sutarties nutraukimo galimybes;

9) koreguoti delspinigių skaičiavimą už darbų vėlavimą, kad būtų skaičiuojama ne nuo visos sąmatos, o tik nuo pradelstų darbų kainos;

10) tikslinti defektų šalinimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo panaudojimo procedūras; aiškiau reguliuoti darbų priėmimą – perdavimą;

11) vesti elektroninį, o ne popierinį statybos darbų žurnalą. Elektroninis žurnalas sudaro prielaidas stebėti statybos procesą online principu, operatyviai surasti ir naudoti statybos informaciją, didinti statybos procesų valdymo kokybę, statybos skaidrumą;

12) tiksliau numatyti kainos turinį; eilė kitų pastabų ir pasiūlymų.