Asociacija siūlo pakoreguoti projekto nuostatą, kad „Paskutinis atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas turi būti ne mažesnis kaip 5 procentų statybos rangos darbų vertės. Už atliktus statybos rangos darbus pagal paskutinį aktą apmokama, kai statybos rangovas Projekto administratoriui pateikia dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas“.

Asociacijos nuomone, statybos metu gali susidaryti įvairiausių situacijų, dėl kurių paskutinis darbų etapas bus mažesnis kaip 5 proc. Pagal Civilinį kodeksą užsakovas privalo priimti darbus ir už juos atsiskaityti. Teisės aktuose nėra numatyta pagrindo atsisakyti priimti ir apmokėti darbus, jeigu jų vertė mažesnė kaip 5 proc. Todėl šiuo LRV nutarimu būtų paneigta rangovo teisė gauti atlyginimą už tinkamai atliktus darbus. Be to, Civilinis kodeksas turi aukštesnę galią už LRV nutarimą, todėl tokiu reguliavimu bus užprogramuotas teisinis prieštaravimas.

Asociacija siūlo, kad projektų ekspertizės metu būtų tikrinamas kiekių skaičiavimų tikslumas. Netinkamai apskaičiuoti kiekiai yra viena dažniausiai pasitaikančių projektavimo problemų. Kadangi rengdami statybos darbų sąmatas, rangovai privalo vadovautis projektu, todėl kiekių klaidos projekte nulemia neteisingas statybos darbų sąmatas ir inspiruoja ginčus tarp rangovo ir užsakovo dėl papildomų darbų, viešyto užsakovo turimo finansavimo ar skaičiuojamosios kainos. Kiekių problema ypač dažna renovacijos darbuose. Ekspertinis įvertinimas padėtų nustatyti skaičiavimo klaidas ankstesnėje stadijoje ir užkirstų kelią šios klaidos perėjimui į statybos etapą.

Asociacija atkreipė dėmėsį, kad rangovai dažnai susiduria su situacija, kai statybos darbų atlikimo metu nustatomi techninio projekto trūkumai, kuriuos būtina pašalinti. Civilinis kodeksas nustato, kad šiais atvejais rangovas turi kreiptis į užsakovą, kadangi projektavimo paslaugas užsakė ir apmokėjo užsakovas, o ne rangovas, todėl tik užsakovas gali reikalauti iš projektuotojo pataisyti projektą. Rangovas neturi jokių sutartinių santykių su projektuotoju, todėl negali tiesiogiai kreiptis į projektuotoją ir duoti jam imperatyvius nurodymus.

Tačiau statybos techniniame reglamente "Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra" yra numatytas kitoks reguliavimas, kuris prieštarauja Civiliniam kodeksui ir iškraipo Statybos įstatyme nustatytus statybos dalyvių tarpusavio ryšių principus, t.y.:

1) reglamentas numato, kad dėl projekto trūkumų rangovas kreipiasi ne į užsakovą, bet į projektuotoją (tiesiogiai arba per statybos techninį prižiūrėtoją), nors rangovas neturi nei sutartinių santykių su projektuotoju, nei atitinkamų viešojo administravimo įgaliojimų, t.y. neturi jokių teisinių svertų įpareigoti projektuotoją ištaisyti projektą

2) reglamentas nenumato būtinybės įtraukti į šį procesą statinio projekto ekspertą (jei buvo atliekama projekto ekspertizė), nors projekto ekspertas irgi yra atsakingas už projekto trūkumus, kaip ir projektuotojas. Eksperto atsakomybė ir dalyvavimas trūkumų taisyme nėra reglamente tinkamai atskleistas, todėl susiklostė ydinga praktika, kai ekspertai tik duoda formalias išvadas ir toliau procesuose nedalyvauja, nors ekspertizės paskirtis yra priešinga - būti savotišku garantu, kad projektas yra tinkamas.