Balandžio 26 d. parodos „RESTA 2024“ įvyko tarptautinė konferencija „Skaitmeninė statyba 2024. Vilnius“.

Tryliktus metus iš eilės rengiama konferencija, laikoma didžiausiu skaitmeninės statybos ir BIM (Building Information Modeling) metodologijos tematikos forumu šalyje, subūrė kelis šimtus NT vystytojų, valdytojų, projektuotojų bei statytojų kartu su valdžios atstovais ir viešųjų pirkimų organizatoriais.

Šiuo renginiu siekiama suteikti galimybę dalintis žiniomis, naujausiomis skaitmeninės statybos tendencijomis ir tarptautine patirtimi, aptarti BIM metodologijos vystymą Lietuvoje ir visame pasaulyje. 

Kodėl statinio pardavimo (perleidimo) sutartimi turi būti perduodamas materialus ir nematerialus turtas - informacija?

Pasak konferencijos iniciatoriaus, „Skaitmeninė statyba“ direktoriaus ir Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento (LSA) Daliaus Gedvilo, yra džiugu, kad šalies statybų sektorius sparčiai žengia skaitmenizacijos keliu – BIM vis dažniau taikomas, įgyvendinant statybos projektus. Tačiau vis dar išlieka problema, kaip efektyviai kaupti ir dalintis duomenimis, kurie kaupiami visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose, ypač kai statinys perleidžiamas naujiems savininkams.

„Sukaupti duomenys naudojant ir eksploatuojant statinį yra ne mažiau svarbūs kaip duomenys, atsiradę projektavimo ar statybos stadijoje. BIM ir bendra duomenų aplinka (CDE) sudaro sąlygas visiems statybos projektų dalyviams kaupti skaitmeninius duomenis visuose statinio gyvavimo etapuose. Tad vienas esminių iššūkių šiandien - kaip statinio viso gyvavimo ciklo duomenys turėtų būti perduodami naujam statinio savininkui“, - sako D. Gedvilas.

Jis pažymi, kad skaitmeniniai duomenys yra turtas, tik - nematerialus. Šis turtas turi vertę, tik ne visada tinkamai įvertinamas ir dažnai neapskaitomas įmonių balanse. 

Į klausimą, ar keičiantis savininkams, su statinio sutartimi turi būti perduodamas visas materialus ir nematerialus turtas (informacija), atsakymų buvo ieškoma ir konferencijos akcentu buvusioje panelinėje diskusijoje. Joje savo įžvalgomis ir rekomendacijomis dalijosi Dalius Gedvilas, LR Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Turto banko direktorius Ernestas Česokas, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, „Granlund OY“ Sprendimų pardavimo vadovas Baltijos ir Šiaurės šalims Mika Virkki ir „Nordecon“ skaitmenizacijos ir inovacijų vadovas Risto Vahenurm.

„Tokia skaitmeninė informacija turėtų būti perduodama. Nauji savininkai turėtų gauti bendrijos ataskaitas, pastato techninę ataskaitą. Šią sritį reikia teisiškai sureguliuoti ir numatyti, kokia informacija ir kokia apimtimi turėtų būti perduota", – renginyje kalbėjo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, šiuo metu dalis skaitmeninės informacijos jau yra sukaupta, tačiau, pavyzdžiui, informacijos apie pastatų eksploatavimą kol kas nėra.

Kaip gerąją praktiką, jis paminėjo kai kurių bankų skelbiamą informaciją apie parduodamus butus, kai skelbiami duomenys apie atliktus gyvenamojo namo bendrijos auditus bei pastato techninės ataskaitos. Pasak ministro, sukaupta skaitmeninė informacija turėtų padidinti pastato vertę. 

Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis teigė, kad šie klausimai kol kas nėra sureguliuoti.

„Notaras negali iš pardavėjo reikalauti pateikti skaitmeninių duomenų apie pastato eksploataciją, kadangi to nenumato teisės aktai. Tačiau svarbiausia yra tai, kad pastato pardavėjas turėtų tokius duomenis. Jeigu bus pakeisti teisės aktai, notarai turės teisę reikalauti tokių duomenų", – kalbėjo notaras M. Stračkaitis.

Diskusijos įrašą galite peržiūrėti ir klausyti ČIA.

Tarptautiniai ekspertai: turime pereiti prie skaitmeninių dvynių realybės

Kaip ir kasmet, konferencijoje pranešimus skaitė vieni geriausių Lietuvos ir užsienio šalių specialistų, kurie pasidalino vertingomis įžvalgomis ir gerąja praktine patirtimi.

Itin didelį dėmesį šių metų konferencijoje specialistai skyrė efektyviam pastatų valdymui per skaitmeninių duomenų kaupimą ir naudojimą visame pastato gyvavimo cikle, nuo projektavimo iki priežiūros ir naudojimo fazės. Taip pat ekspertai aptarė, kaip statinio informacinis modeliavimas (BIM) ir susiję skaitmeniniai įrankiai gali prisidėti prie tvarumo, efektyvumo  ir ilgaamžiškumo užtikrinimo bei ko mums reikia, kad galėtume pereiti skaitmeninių dvynių realybės.

Nebuvo praleistos ir temos apie naujos kartos pastatų efektyvumą, realijas, iššūkius, susijusius su nekilnojamojo turto perėmimu ir priežiūra. 

Konferencijos dalyviai klausė Aplinkos ministro Simono Gentvilo, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento ir “Skaitmeninė statyba” direktoriaus Daliaus Gedvilo, Statybos sektoriaus vystymo agentūros direktoriaus Aido Vaičiulio, „VILNIUS TECH“ Senato pirmininko prof. Alfonso Daniūno, „Granlund OY“ Sprendimų pardavimo vadovo Baltijos ir Šiaurės šalims Mika Virkki, „Catenda“ Verslo plėtros vadovės Edmee Schultz, „Siemens“ atstovo Andrejs Misjuks, „Nordecon“ skaitmenizacijos ir inovacijų vadovo Risto Vahenurm ir kiti.

Apdovanoti geriausi Lietuvos skaitmeninės statybos projektai

Konferencijoje taip pat buvo apdovanoti konkurso „Lietuvos BIM projektai 2024“ nugalėtojai ir geriausių skaitmeninės statybos projektų autoriai bei jų projektų pristatymai. Plačiau skaitykite ČIA.

Organizatoriai: VšĮ „Skaitmeninė statyba” ir Lietuvos statybininkų asociacija (LSA).

Rėmėjai: „Matuok | Leica Geosystems”, „Cotenders”, „INHUS”, „Projektai ir Co“, „Sistela“, „Cotenders“, „Staticus“, „Caverion“, „JUNG Lietuva“.

Partneriai: Statybos sektoriaus vystymo agentūra, Vilniaus miesto savivaldybė.

Informaciniai partneriai: SA.LT, statybunaujienos.lt.

Renginio akimirkas galite peržiūrėti ČIA.