2024 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Viešųjų pirkimų tarnybai

Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų statybos darbų viešuosiuose pirkimuose

Asociacija siūlo plėsti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taikymo praktiką, įtraukiant galimybę vertinti tiekėjo (ne tik pasitelkiamų specialistų) kokybinius rodiklius.

Statybos darbai paprastai trunka nuo 0,5 iki 2 metų, o tiekėjo savybės šiuo laikotarpiu turi didelę reikšmę, nes milijoninės vertės pirkimo objektą dar reikės sukurti užsakovo aikštelėje, panaudojant daugybę subrangovų, specialistų, mechanizmų ir medžiagų, suvaldant daugybę procesų (žmogiškųjų, technologinių, logistinių, finansinių, saugumo ir kt.).

Su tiekėjų asmenine padėtimi susijusių ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų taikymas svarbus ir tiekėjams, kadangi suteiktų objektyvų konkurencinį pranašumą tiekėjams, investavusiems į savo veiklos kokybės gerinimą.

2024 m. rugsėjo mėn.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

„Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo“ pakeitimo projekto

Asociacijos nuomone, reikalavimas statybos produktus iš organinių medžiagų naudoti (skaičiuoti) tik laikančiosiose konstrukcijose statybos požiūriu ne visuomet bus teisingas pasirinkimas, be to gali dirbtinai išdidinti statybos kainą. Todėl produktus iš organinių medžiagų konkrečiame pastate geriau naudoti ten, kur toks panaudojimas statybos ir ekonominiu požiūriu yra pagrįstas. 

Be to, didelę dalį (kiekine išraiška) pastatų konstrukcijose sudaro ne tik laikančiosios konstrukcijos, bet ir atitvaros: sienos, stogai ir kt. Tokiu būdu nelaikančio fasado atitvarų CO2 emisija gali būti didesnė už viso pastato laikančiųjų konstrukcijų CO2 emisiją, nors pagal siūlomą tvarką pastato fasado atitvaros apskritai nebūtų vertinamos.

Asociacijos nuomone, būtina išplėsti konstrukcijų spektrą, kuriame siekiama naudoti (skaičiuoti) statybos produktus iš organinių medžiagų, įtraukiant atitvaras.

Taip pat asociacijos nuomone, išlaidos (pinigai) nėra tinkamiausias statybos produktų iš organinių medžiagų kiekio matavimo vienetas, nes didelės išlaidos statybos produktams iš organinių medžiagų (t.y. brangūs statybos produktai) nebūtinai reiškia, kad bus panaudota daug tokių produktų ar kad statyba taps ekologiškesnė. Statybos produktai iš organinių medžiagų gali būti brangūs dėl įvairių priežasčių, pvz.: sudėtingi produkto gamybos procesai; produkto gamybai naudojamos žaliavos yra retos, unikalios ar gabenamos iš toli; ir kt.

Be to, skatinant naudoti tik medieną ir kitas organines medžiagas, nėra skatinama visoms medžiagoms mažinti CO2 emisijas, tokiu būdu naudojant medieną ir kitas organines medžiagas statyba nebūtinai taps tvaresnė ar ekologiškesnė.

 Asociacijos nuomone, teisingiausias skaičiavimo metodas yra aplinkosauginis pėdsakas kvadratiniame arba kubiniame metre, o ne 50 procentų nuo visų medžiagų (nepriklausomai, koks tų 50‑ies procentų skaičiavimo vienetas). Toks reguliavimas sutampa su ES žaliuoju kursu ir skatina mažinti CO2 emisijas visoms medžiagos.

2024 m. rugsėjo mėn.

Viešųjų pirkimų tarnybai

„Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos“ pakeitimo projekto

Asociacijos nuomone, daug patikimų rangovų nedalyvauja statybos darbų viešuosiuose pirkimuose (ypač renovacijoje) dėl neadekvačios darbų kainos, kurią perkančioji organizacija arba pirkimus organizuojanti centralizuotų pirkimų organizacija nurodo kaip maksimalią.

Asociacijos nuomone, norint naudotis Rekomendacijomis dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo (toliau - Rekomendacijos), būtina įvertinti paklaidą laiko ir šalies teritorijos atžvilgiu, nes informacija Rekomendacijose atnaujinama ne dažniau kaip kas 6 mėn., o įkainiai išvedami vidurkio principu, kadangi didmiesčių ir provincijos įmonių darbo jėgos kaštai skiriasi.

Be to, praktikoje susiformavo ydinga situacija, kuomet perkančiosios organizacijos neįtraukia rezervo, nors statyboje iš anksto numatyti visų išlaidų neįmanoma, todėl rezervas yra būtinas.

Asociacijos nuomone, Rekomendacijų pagalba nustatyta skaičiuojamoji kaina turi būti patikslinta laiko ir šalies teritorijos atžvilgiu. T.y. perkančioji organizacija turi panaudoti ir kitus šaltinius, kad patikslinti skaičiuojamąją kainą einamuoju momentu. Taip pat turi patikslinti kainą darbo jėgos kaštų dalyje, kad darbo jėgos išlaidos būtų vertinamos ne vidurkio principu, o pagal maksimalius statybos darbo rinkoje esančius darbo užmokesčius, kad neužkirsti galimybės dalyvauti pirkimuose didesnius darbo užmokesčius mokančioms įmonėms. Taip pat į skaičiuojamąją kainą turi būti įtrauktas rezervas.