2024 m. lapkričio mėn.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

STR „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ pakeitimo projekto

Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį, kad generalinių rangovų ir subrangovų nuomonė dėl atsiskaitymų fiksavimo statybos darbų žurnale yra prieštaringa: genrangovai nepritaria šiai idėjai, o subrangovai palaiko atsiskaitymų fiksavimų idėją, nes subrangovų nuomone tai pagerins atsiskaitymų discipliną.

Asociacija taip pat atkreipė dėmesį, kad teisės akto pakeitimo projekte nėra pakomentuotos statyboje pasitaikančios nestandartinės situacijos, kuomet išrašytos sąskaitos apmokamos nepilnai dėl to, kad sutartyje yra numatyti sulaikymai - tokiu būdu sąskaitos nėra pilnai apmokamos, tačiau sutartys nėra pažeidžiamos.

Be to, statybos darbų kokybei užtikrinti kai kurie sulaikymai gali trukti kelis mėnesius ar net metus po statybos užbaigimo, t.y. kai statybos darbų žurnalas nebepildomas - tokiu būdu galutinio sąskaitos apmokėjimo apskritai nebus įmanoma fiksuoti žurnale.

2024 m. spalio mėn.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

STR „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ pakeitimo projekto

Šiuo metu galiojantis STR nustato techninės priežiūros dokumentų rūšis ir formą (popierinė arba elektroninė). Pagal galiojantį reguliavimą bet kuris techninės priežiūros dokumentas gali būti popierinis arba elektroninis.

Asociacijos nuomone, visuotinis perėjimas prie elektroninės dokumentų formos turėtų būti panašus, kaip buvo statybos darbų žurnalo atveju.

Asociacija siūlo, kad elektroninė techninės priežiūros dokumentų forma taptų privaloma tokia seka: nuo 2025-06-01 valstybės ir savivaldybės turimiems ypatingiesiems statiniams; nuo 2026-01-01 visiems kitiems ypatingiesiems statiniams; nuo 2027-01-01 visiems neypatingiesiems statiniams.

2024 m. spalio mėn.

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai

Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose nustatymo metodikos projekto

Asociacija pateikė pasiūlymus Medienos ir kitų organinių medžiagų iš atsinaujinančių gamtos išteklių pagrindu pagamintų statybos produktų naudojimo visuomeninės paskirties pastatuose nustatymo metodikos projektui:

1. Naudojimas ne mažiau 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų pastato konstrukcijose nėra skatinimas visoms medžiagoms mažinti CO2 emisijas, o skatinantis naudoti medieną ir organines medžiagas, kas bebūtinai nereiškia, kad statyba taps tvaresnė arba ekologiškesnė. Reguliavimas ir reguliarus mažinimas CO2 pastato m2 arba m3 - pilnai sutampa su ES žaliuoju kursu, yra sutampantis su juo tvarumo rodiklis bei skatinantis visas medžiagas, tame tarpe ir medieną mažinti CO2 emisijas.

Naudojimas ne mažiau 50 proc. medienos ir kitų organinių medžiagų pastato konstrukcijose varžo konkurenciją ir nėra priimtinas daugeliui statybinių medžiagų gamintojų.

2. Kadangi metodika yra labai supaprastinta, turėtų būti taikoma tik laikinai, kol būtų parengta daug platesnė (CO2 emisijos)/(pastato ploto m2) skaičiavimo metodika, įvertinanti visą pastato gyvavimo ciklą ir visus pastato statybai naudojamus medžiagas, gaminius, technologijas ir pan., kaip tai yra įgyvendinama kitose Europos Sąjungos šalyse;

3. Metodika privalo apimti ir turi būti taikoma visoms pastatų konstrukcijoms, įskaitant laikančiąsias ir nelaikančiąsias (visas atitvarines sienas, pertvaras, fasadus, stogus, grindis, langus, duris ir kt.) konstrukcijas;

4. Metodikoje aiškiai reikėtų įvardinti, kad metodika įvertina tik A1-A3 pastato gyvavimo ciklą;

5. Metodikoje naudojamos labai apytikslės medžiagų CO2 emisijos reikšmės, taip pat reikšmės pateiktos tik kelioms medžiagoms (medžiui, plienui, betonui), siūlytina palikti galimybę tikslesnei analizei taikyti realias konkrečių medžiagų EPD deklaracijų A1-A3 pastato gyvavimo ciklo reikšmes arba metodikoje numatyti medžiagų CO2 emisijų diapazoną (rėžius), iš kurio būtų galima imti reikšmes vertinant konkretaus pastato situaciją, taip pat būtina išplėsti medžiagų tipus, kad pilnai apimtų 3. punkte nurodytą apimtį;

6. Metodikoje naudojamos fiksuotos konstrukcijų eksploatavimo trukmės reikšmės pagal medžiagiškumą, pvz.: medžiui – 40 metų, betonui – 100 metų. Siūlytina palikti galimybę vertinti realias medžiagų eksploatavimo trukmes, nes pvz.: medinis fasadas gali būti eksploatuojamas tik 10 metų, kai medinės konstrukcijos pastato viduje - 40 ir daugiau metų.

7. Metodikoje aiškiai nenurodyta, kas kontroliuos CO2 emisijų/organinių medžiagų panaudojimo skaičiavimo atitiktį parengtiems dokumentams. Siūlytina šią atsakomybę įtraukti į projekto ekspertizės bendrąją dalį arba sukurti atskirą projekto tvarumo dalį, bei remtis pastato energinio efektyvumo vertinimo analogija.