Asociacija siūlo apsvarstyti galimybę taikyti naują statybos darbų pirkimo tvarką, kai statybos darbu perka juridinis asmuo, kuris nėra perkančioji organizacija.

Asociacija siūlo, kad statybos darbus perkantis ir finansavimą gaunantis subjektas galėtų statybos rangovą pasirinkti visiškai laisvai pagal įprastą rinkoje komercinę praktiką. Statybos darbų kaina bei kitos sutarties sąlygos būtų nustatomos individualių derybų būdu tarp užsakovo ir rangovo pagal įprastą rinkoje komercinę praktiką.

Tačiau valstybės skiriamą finansavimo sumą (pvz. X eur už X sąlyginį matavimo vienetą) nustatytų teisės aktai ir ji nepriklausytų nuo statybos darbų kainos. Todėl statybos darbus perkantis subjektas galėtų savo nuožiūra pasirinkti patyrusį, patikimą, bet brangesnį rangovą, t.y. mokėti už statybos darbus brangesnę kainą. Tačiau visa suma, viršijanti valstybės skiriamą finansavimo sumą, būtų apmokama statybos darbus perkančio subjekto lėšomis.

Tokia statybos darbų pirkimo tvarka sudarytų prielaidas:

a) sutaupyti laiko ir lėšų, nes nereiktų vykdyti valstybės nustatytų rangovo parinkimo procedūrų;

b) pritraukti stiprias ir patikimas rangos įmones, nes esant galimybei nustatyti už statybos darbus realią rinkos kainą, tokios įmonės sutiktų dalyvauti atrankoje;

c) paspartinti šalyje renovacijos procesą su sąlyga, kad valstybė skirs finansavimą.

Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį, kad projektuojant aukštos įtampos elektros oro linijas susiduriama su situacija, kai pagal galiojančius teisės aktus būtina vadovautis pasenusiais klimatiniais duomenimis ir projektuoti neoptimaliai, nors faktinės klimatinės sąlygos yra pasikeitusios. Klimato sąlygos konstrukcijoms skaičiuoti turi būti nustatomos duomenis ir reikalavimus, pateiktus statybos normose „Statybinė klimatologija. RSN 156-94. Vadovaujantis pasenusiomis normomis, projektuojamos storesnės konstrukcijos, išlaikančios didesnes apkrovas, nei būtina pagal realias klimatines sąlygas. Tokiu būdu išbranginamos elektros linijų konstrukcijos ir darbai, užsakovai patiria bereikalingas papildomas išlaidas.

Asociacija prašo inicijuoti RSN „Statybinė klimatologija“ atnaujinimą, o jeigu būtina - suorganizuoti minėtos aktualijos aptarimą, pakviečiant Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos bei Lietuvos statybininkų asociacijos atstovus.

Asociacija pateikė pasiūlymus dėl Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų aprašymo Statybos darbų pirkimo gairių projekte:

1. Dėl teisės verstis rangovo veikla įgijimo momento

Asociacija nepritaria Gairėse pateikiamai pozicijai, kad rangovui pasiūlymo pateikimo metu leidžiama neturėti teisės verstis veikla, jeigu šią teisę jis įgys iki darbų pradžios. Asociacijos nuomone, teisė verstis veikla turi būti įgyta jau iki pasiūlymo pateikimo momento, kraštutiniu atveju - iki sutarties pasirašymo. 

Tokiu būdu bus pasiekti šie tikslai:

1) mažinama galimybė viešuosiuose pirkimuose dalyvauti tiekėjams, kurie nėra rangovai ir net neketina patys jokių darbų atlikinėti. Jų tikslas - surinkti viešųjų pirkimų užsakymus ir vėliau organizuoti jų įgyvendinimą pasitelkiant kitus rangovus. Tokie tiekėjai faktiškai veikia ne kaip rangovai, o kaip statybos valdytojai (Statybos įstatymo 13 str. 2 d., 20 str.);

2) mažinama galimybė nesąžiningai rangovų konkurencijai, kuomet pirkimuose sudaromos galimybės dalyvauti tiekėjams, kurie neįteisindami savo veiklos nepatiria jokių einamųjų kaštų (pvz. neturi veiklai reikalingų darbuotojų) ir todėl gali pasiūlyti neadekvačias kainas, kurių negali pasiūlyti jokia realiai veikianti statybos įmonė.

2. Dėl rangovo specialistų kvalifikacijos įgijimo momento

Asociacija nepritaria Gairėse pateikiamai pozicijai, kad rangovo specialistų atestatai, teisės pripažinimo dokumentai ir pan. gali būti įgyjami ir pateikiami po sutarties pasirašymo. Asociacijos nuomone, jie turi būti įgyti jau iki pasiūlymo pateikimo momento, kritiniu atveju - iki sutarties pasirašymo. 

3. Dėl rangovo specialistų įdarbinimo momento

Asociacija nepritaria Gairėse pateikiamai pozicijai, kad rangovo specialistai gali būti įdarbinami po sutarties su perkančiąja organizacija pasirašymo. Asociacijos nuomone, specialistai turi būti įdarbinti jau iki pasiūlymo pateikimo momento, kraštutiniu atveju - iki sutarties pasirašymo.

Statybos įstatymo 18 str. 3 d. numato pareigą ypatingojo statinio rangovui turėti darbuotojus (o ne ketinti ateityje įdarbinti). Jei rangovas neturi reikiamų pagal savo veiklą darbuotojų, tokiu atveju jis neatitinka atestavimo sąlygų ir yra potencialiai atestato galiojimo sustabdymo ar panaikinimo rizikoje, t.y. teisės verstis ypatingojo statinio rangovo veikla praradimo rizikoje. 

Jeigu perkančiosios organizacijos užtikrins šios nuostatos laikymąsi, tokiu būdu užkirs kelią imitacijoms, piktnaudžiavimui ir nesąžiningam konkuravimui, kai „darbuotojai“ bus pasitelkiami pagal ketinimų protokolus ir pan. ateities dokumentus specialiai konkursams (t.y. neketinant jų įdarbinti); be to suteiks prioritetą toms įmonėms, kurios išlaiko darbo vietas nuolat (o ne „progiškai“ konkursams), t.y. sukuria valstybei ilgalaikę pridėtinę vertę.

4. Dėl rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais formų

Gairėse komentuojama, kad galimos įvairios  rėmimosi kitų ūkio subjektų pajėgumais formos: jungtinė veikla, subranga ir kt.

Asociacijos nuomone, Statybos įstatyme ir Civiliniame kodekse numatoma genranga-subranga. Jungtinė veikla statybai nėra būdinga (pvz. privačioje statybų praktikoje ji visiškai netaikoma). jungtinės veiklos modelio su solidaria atsakomybe taikymas statyboje yra ydingas dėl šių priežasčių:

1) statyboje yra genrangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – genrangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą;

2) solidari atsakomybė neįgyvendinama juridiškai, nes partneriai kaip specializuotos įmonės, gali neturėti ypatingojo statinio rangovo atestatų tai darbų sričiai, kurios reikalaujama atlikti, t.y. tai sričiai, kurioje darbų neatliko kitas partneris, kuris turėjo atitinkamą atestatą; 

3) solidari atsakomybė neįgyvendinama fiziškai, nes partneriai dažniausiai būna specializuotos rangovų įmonės, kurios iš principo negali atlikti darbų už kitą partnerį, nes neturi atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ir įrangos, t.y. įmonė iš principo tokių darbų neatlieka. 

Asociacija siūlo Gairėse rekomenduoti naudoti genrangos-subrangos formą, kaip labiausiai statybai būdingą (nepaneigiant jungtinės veiklos, kaip teorinės galimybės). Šiuo atveju svarbu, kad vertinant tiekėjo kvalifikaciją, būtų vertinami visi subrangovai, kaip ir jungtinės veiklos atveju.   

5. Dėl reikalavimo tiekėjui pačiam atlikti esmines užduotis

Gairėse komentuojama, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, jog esmines užduotis tiekėjas atliktų pats.

Pagal statybą reglamentuojančius teisės aktus pagrindinė rangovo funkcija yra atlikti darbus, o ne tik būti procesų valdytoju. Todėl esant rangovų daugetui, genrangovas (kai taikomas genrangos-subrangos modelis) arba pagrindinis jungtinės veiklos partneris (kai taikoma jungtinė veikla) turi pats atlikti bent dalį darbų.

Asociacijos nuomone, perkančioji organizacija perka statybos darbus, o ne statybos valdymo paslaugas, ji privalo pareikalauti, kad rangovas pats atliktų bent dalį darbų.

Statybos valdymas yra paslaugos, o ne statybos darbai. Jeigu įmonė neatlieka jokių statybos darbų, o tik valdo statybą ir perkančiajai organizacijai tai yra priimtina, tuomet pirkimo objektu yra paslaugos, o ne statybos darbai. Tokiu atveju pirkimo dokumentai turi teisingai atvaizduoti pirkimo objektą.

6. Dėl finansinio ekonominio pajėgumo

Asociacijos nuomone, jeigu viešajame pirkime dalyvauja grupė rangovų pagal jungtinės  veiklos sutartį (JVS) arba pagal genrangos-subrangos principą, tokiu atveju pagrindiniam JVS partneriui arba genrangovui turi būti taikomi atskiri finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimai, kadangi pagrindinis JVS partneris arba genrangovas turės suvaldyti ir būti atsakingu už viso objekto statybos finansavimą (ne tik savo atliekamų darbų dalį), o tam reikia finansiškai stabilaus rangovo.