Asociacija susipažino su Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo projektu ir atkreipė ministerijos dėmesį į problemas, kurios atsiras įgyvendinant žaliuosius kriterijus statybos darbų viešųjų pirkimų praktikoje.

Asociacijos nuomone, rangovams bus sudėtinga įrodyti statyboje naudojamų produktų atitikimą žaliesiems reikalavimams, jeigu produktų dokumentuose gamintojai nepateiks deklaracijos apie atitikimą žaliesiems reikalavimams.

Tikėtina, kad didieji užsienio gamintojai neteiks jokių specialių deklaracijų apie produktų atitikimą žaliesiems reikalavimams, nes Lietuvos rinka jiems yra per maža, kad rengti specialius dokumentus. Todėl gali būti, kad viešųjų pirkimų praktikoje statybos produktų atitikimas žaliesiems reikalavimams bus užtikrinamas sekančiai: rangovai reikalaus iš produktų gamintojų arba galutinių tiekėjų bent abstrakčių patvirtinimų (garantijų), kad produktas atitinka žaliuosius reikalavimus. Atitinkamai analogiškus abstrakčius ir jokiais specialiais tyrimais neįrodytus patvirtinimus rangovai suteiks perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija, kaip ir rangovas, negalės niekaip patikrinti, ar statybos produktai atitinka šiuos reikalavimus, nes jokių specialių tyrimų pati neorganizuos.

Norint paskatinti, kad statybos produktų gamintojai ar galutiniai tiekėjai pateiktų specialias deklaracijas ar, esant reikalui, organizuotų tyrimus akredituotuose laboratorijose / sertifikavimo įstaigose, tokios procedūros turėtų būti greitos ir nebrangios.

Asociacija siūlo tikslinti parengtą įstatymo projektą:

I. Dėl projektavimo paslaugų ir statybos darbų pirkimo atskirai

Asociacija siūlo atsisakyti pareigos projektavimo paslaugas ir statybos darbus pirkti atskirai, t.y. palikti tai užsakovo pasirinkimui, kadangi projektavimo ir statybos privalomas pirkimas atskirai nepasiteisino:

1) visas statybos procesas ženkliai pailgėja ir neišvengiamai pabrangsta, o proceso greitis tam tikrais atvejais yra ypač svarbus (pvz. dėl sezoniškumo, dėl finansavimo įsisavinimo terminų ir kt.);

2) padidėja perkančiosioms organizacijoms administracinė našta, nes reikia įgyvendinti 2 atskirus pirkimus ir vėliau administruoti 2 atskiras sutartis;

3) projektavimo paslaugų konkursai dažnai neįvyksta, nes nedidelės apimties projektavimo paslaugų užsakymais rinka nesidomi (pvz.: renovacijoje);

4) neišnaudojama statytojo (užsakovo) galimybė projektavimo procese pasinaudoti rangovo žiniomis, kurios sudarytų prielaidas parengti praktiškesnius ir finansiškai labiau apgalvotus projektus. Būtent rangovai gali pasiūlyti, kokį sprendinį ar medžiagas konkrečiu atveju geriau naudoti, kaip racionaliau išspręsti vieną ar kitą mazgą, kaip logiškiau suderinti tam tikras medžiagas, kokių statinio sprendinių įgyvendinimas bus pernelyg sudėtingas ir brangus, kokie projekto sprendiniai kelia riziką statinio stabilumui ar kokybiniams parametrams arba priešingai – yra nepagrįstai išbranginti dėl projektuotojo praktinių žinių stokos ir bandymo „apsidrausti“ nuo klaidų.

II. Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos teisės tvirtinti standartizuotas dokumentų formas

Asociacija siūlo įteisinti Viešųjų pirkimų tarnybos teisę rengti ne tik rekomenduotinas dokumentų formas, bet ir privalomas (pvz. standartinių sutarčių formas). 

Siekiant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo ir operatyvumo, didelę reikšmę turi standartizuoti dokumentai, kurie sumažina perkančiosioms organizacijoms administracinę naštą, eliminuoja žmogiškojo faktoriaus riziką, pakelia procedūras į aukštesnį kokybinį lygį.

III. Dėl darbo užmokesčio vertinimo

Asociacija nepritaria siūlymui naikinti perkančiųjų organizacijų galimybę vertinti tiekėjo darbo užmokestį už paskutinius 12 mėnesių. 

Deklaruojamo „į ateitį“ darbo užmokesčio vertinimas sudaro galimybes piktnaudžiauti nurodant nerealius darbo užmokesčius. Perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio. Tokio modelio taikymas sukelia perkančiajai organizacijai administracinę naštą, taip pat prievolę saugoti tiekėjo darbuotojų asmens duomenis. Toks modelis praktikoje sunkiai pritaikomas ir nepasiteisino.

Tuo tarpu galimybė vertinti darbo užmokestį „už praeitį“, t.y. už paskutinius 12 mėnesių, žymiai paprasčiau pritaikoma praktikoje, nesukelia perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės administracinės naštos ir nėra susijusi su asmens duomenų apsauga. Taikant šį modelį, tiekėjams nėra galimybės piktnaudžiauti deklaruojant nerealius darbo užmokesčius, kadangi vertinamas faktiškai mokėtas darbo užmokestis, kuris parodo faktinę situaciją apie tiekėją ir negali būti suklastotas.

Asociacija siūlo tikslinti parengtą įstatymo projektą:

I. Dėl statybos „ūkio būdu“

Asociacija palaiko iniciatyvą peržiūrėti statybos „ūkio būdu“ reguliavimą, kadangi „ūkio būdu“ vykdoma statyba dažnai pažeidžia viešąjį interesą: neužtikrinama darbų sauga, statinio kokybė bei kokybės garantijos (jeigu statinys vėliau parduodamas), sukuriamos prielaidos nesąžiningai rinkos dalyvių konkurencijai. 

Asociacijos siūlomos įstatymo korekcijas dėl „ūkio būdo“:

1. Visiškai naikinti „ūkio būdą“ ir atsisakyti šios sąvokos vartojimo Statybos įstatyme. 

2. Statybos įstatyme aiškiai atskirti, kada kalbama apie fizinį asmenį kaip statytoją, o kada - apie fizinį asmenį kaip apie rangovą, t.y. nepainioti šių statybos dalyvių.

3. Sustiprinti ir  akcentuoti galiojančio Statybos įstatymo 18 str. 9 d. nuostatą, kad jei statytojas (fizinis ar juridinis asmuo) darbus atlieka savo jėgomis, tai jis yra tuo pačiu ir rangovas, todėl turi visas rangovo pareigas, įskaitant ir pareigą suteikti kokybės garantiją statinio perleidimo atveju. 

4. Atsisakyti Projekto 5 straipsnyje siūlomo fizinio asmens artimųjų dalyvavimo statyboje reguliavimo. Asociacijos nuomone, Statybos įstatymas neturėtų orientuotis į talkų reglamentavimo pavyzdžius žemės ūkyje ar prekyboje su verslo liudijimu, nes šios sritys (žemės ūkis ir smulkusis verslas) yra remiamos valstybės, todėl šiose srityse yra įteisinta artimų asmenų dalyvavimo galimybė. 

Artimų asmenų dalyvavimo statyboje įforminimui visiškai pakanka galiojančiuose teisės aktų numatytų galimybių (pvz. sudaryti neatlygintinę arba atlygintinę vienkartinių paslaugų sutartį arba darbo sutartį arba įforminti individualią veiklą, priklausomai nuo konkrečių poreikių). Joks specialus talkų statyboje reguliavimas nėra reikalingas, nes tik provokuos ir didins galimybes slėpti nelegalų darbą komercinėje individualių namų statybos rinkoje.

5. Siekiant kelti kokybę individualių namų statybos rinkoje ir apsaugoti tokių namų pirkėjus, būtina stiprinti tokių namų statybos techninę priežiūrą. Techninė priežiūra individualių gyvenamųjų namų statyboje turėtų būti privaloma, nepriklausomai nuo namo ploto.

II. Dėl rekonstravimo sąvokos

Asociacija palaiko iniciatyvą peržiūrėti rekonstravimo sampratą, kadangi prisidengiant rekonstravimu neretai vykdoma nauja statyba, kas pažeidžia viešąjį interesą ir sukuria prielaidas nesąžiningai rinkos dalyvių konkurencijai. Tačiau pateikti rekonstravimo požymiai nėra išsamūs ir visapusiškai apgalvoti. Todėl šiuo klausimu būtina tęsti diskusijas su sektoriaus asociacijomis.

III. Dėl pastatų paskirties pažeidimų

Asociacija palaiko iniciatyvą spręsti statinių paskirties pažeidimus, t.y. kai statomi ne daugiabučiai pastatai, kurie vėliau faktiškai parverčiami daugiabučiais. Tokia ydinga praktika pažeidžia viešąjį interesą ir sukuria prielaidas nesąžiningai rinkos dalyvių konkurencijai.

Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį, kad šią problemą siekiama spręsti projektavimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo stadijoje. Tačiau daugeliu atveju tik pastato eksploatavimo stadijoje pasimato, kad pastatas faktiškai yra daugiabutis. Todėl asociacija siūlome stiprinti valstybės institucijų teisines galimybes eksploatavimo stadijoje pripažinti, kad pastatas naudojamas kaip daugiabutis ir uždrausti tokio pastato eksploataciją.