Asociacija pateikė pasiūlymus naujam Statybos kodekso koncepcijos projektui:

1. Dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo administracinės naštos mažinimo

Asociacijos nuomone, statybą leidžiančių dokumentų gavimo administracinė našta mažintina keičiant statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesą, t.y.:

a) statybą leidžiantis dokumentas turi būti išduodamas parengus Koncepcinį projektą (galima vadinti ir „Projektiniais pasiūlymais“), t.y. suderinus su savivaldybe tik esminius statinio sprendinius, kurie liečia viešuosius interesus, t.y. atitikimas teritorijų planavimo dokumentams, statinio paskirtis, aukštis, užstatymo mastas ir pan. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas suteiktų tik principinę teisę statyti. Tačiau teisė pradėti statybos darbus atsirastų tik įvykdžius eilę kitų sąlygų, įskaitant techninio projekto parengimą, projekto ekspertizę ir kt. Tokiu būdu statytojas savo investicijas į projektavimą, tyrimus, ekspertizę pradeda tik tada, kai turi principinį leidimą statyti, t.y. turėdamas garantiją, kad statyti iš principo galima;

b) IT priemonėmis automatizuoti Koncepcinio projekto tikrinimą, tokiu būdu sumažinant žmogiškojo faktoriaus įtaką ir žmogiškųjų resursų sąlygojamas laiko sąnaudas. Tokia praktika taikoma pvz. Skandinavijos valstybėse.

2. Dėl projektų klasifikavimo 

Asociacija siūlo atsisakyti projektų klasifikavimo į techninį, darbo ir techninį-darbo projektus. Vietoje to įvesti projekto detalumo lygius, kas derėtų su Lietuvoje diegiama BIM metodologija. Tokiu būdu liktų tik Koncepcinis projektas (arba „Projektiniai pasiūlymai“), kurio pagrindu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir Techninis projektas su įvairiais detalumo lygiais, kurio pagrindu atliekami statybos darbai. Vieningas Techninis projektas su įvairiais detalumo lygiais sudarytų galimybę mažinti projektavimo metų atsirandančių klaidų ir neatitikimų kiekį. 

3. Dėl statybos taisyklių privalomumo

Asociacijos nuomone, joks teisės aktas, standartai ar valstybės institucijų parengti metodiniai nurodymai neaprėps visų statybos klausimų, juo labiau - nesuseks visų naujovių. Tą gali padaryti tik statybos profesionalai. Todėl būtina palikti statybos taisykles. Statybos taisyklės (savotiškas kokybės vadovas) tampa rangos sutarties dalimi ir apibrėžia, kaip rangovas turi atlikti darbus. Jeigu tarp šalių iškyla kokybės klausimai, sprendžiant šiuos klausimus (net ir teisminiuose ginčuose) vadovaujamasi statybos taisyklėse pateiktu darbų atlikimo aprašu. Jeigu nebūtų statybos taisyklių, tai ginčo atveju nebūtų kuo vadovautis, kiekvienos šalies pasitelkti ekspertai pateiktų savo „įprastinių“ ar „normalių“ kokybės reikalavimų sampratą ir ginčus būtų labai sunku išspręsti. 

4, Dėl generalinio rangovo, subrangovo ir statybos valdytojo sąvokų

Būtina apibrėžti generalinio rangovo ir subrangovo sąvokas, kurių apibrėžimo Statybos įstatyme nėra, o Civiliniame kodekse jos apibrėžtos fragmentiškai.

Taip pat būtina numatyti aiškesnę takoskyrą tarp generalinio rangovo ir statybos valdytojo. Asociacijos nuomone, generalinis rangovas dalį darbų visuomet turėtų atlikti pats, nes jis yra rangovas, o ne tik procesų valdytojas. 

5. Dėl ypatingojo statinio statybos dalyvių atestavimo 

Numatyti privalomą ypatingojo statinio statybos valdytojų atestavimą, taip pat ypatingojo statinio projektavimo įmonių atestavimą. Ypatingojo statinio svarba nulemia tai, kad šių statinių statyboje neturi būti jokių atsitiktinių asmenų, ypatingųjų statinių statybos sritis turi būti visaapimančiai reglamentuojama.

6. Dėl fizinių asmenų individualios veiklos

Būtina tikslinti statybos individualios veiklos reguliavimą, kad fizinis asmuo galėtų atlikti tik vienam žmogui realius atlikti darbus (pvz. apdailos darbai, nesudėtingų statinių statyba). Tikslas – didesnė užsakovų interesų apsauga, realesnė darbų sauga, sąžiningesnė rangovų konkurencija, prielaidų „šešėliui“ mažinimas.

7. Dėl statybos „ūkio būdu“

Būtina peržiūrėti statybos „ūkio būdu“ sampratą ir reguliavimą. Statyba ūkio būdu turėtų būti suvokiama ne kaip statybos organizavimo būdas, o kaip darbų atlikimo būdas – kai konkrečius darbus statytojas (užsakovas) atlieka pats savo jėgomis, todėl tuo metu tampa rangovu. Darbų atlikimo metu statytojui turi galioti visi tai statinio rūšiai ir darbų sričiai taikomi reikalavimai, kuriuos rangos atveju turėtų užtikrinti samdomas rangovas (pvz. pareiga turėti atestatus, specialiuosius pažymėjimus, užtikrinti darbų saugos reikalavimus statybvietėje ir kt.).

8. Dėl statinio sampratos  

Asociacija atkreipė dėmesį, kad kai kurie elektros energetikos infrastruktūros objektai buvo dirbtinai išimti iš „statinių“ kategorijos ir priskirti kilnojamiesiems daiktams, taip siekiant išvengti Statybos įstatymo reikalavimų jų atžvilgiu taikymo. Tačiau toks reguliavimas neteisingas, nes elektros energetikos infrastruktūra priskirtina statiniams.

9. Dėl statinių klasifikatoriaus 

Asociacija siūlo  parengti integruotą statinių klasifikatorių su kodų sistema.

Statinių klasifikatoriaus privalumas būtų jo išsamumas ir kodavimu grindžiamas naudojimo patogumas. Be to, vykstant šalyje statybos bei kitų sričių skaitmenizavimo procesams, statinių kodavimas sudarytų sąlygas susieti skaitmenizuotus duomenis ir tokiu būdu siekti integralumo visose srityse.

10. Dėl statinio nugriovimo

Būtina konceptualiai spręsti statinio nugriovimo klausimą, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra vėliau panaikinamas. Teisinio saugumo principas suponuoja, kad gavęs statybą leidžiantį dokumentą statytojas (ar pastatą iš jo įsigiję pirkėjas) turi jaustis saugus dėl savo investuojamų lėšų. Asociacijos nuomone, vietoje nugriovimo valstybė galėtų perimtų statinį savo nuosavybėn. Tuomet valstybė, kaip naujasis savininkas, pati nuspręstų, ką toliau su juo daryti: griauti, pertvarkyti ir pan.

11. Dėl daugiabučių namų statybos užbaigimo

Asociacija siūlo grąžinti anksčiau galiojusią statybos užbaigimo tvarką, pagal kurią daugiabučių namų statyba galėjo būti užbaigiama tik atlikus pilną butų apdailą. Šiandien esanti galimybė užbaigti daugiabučių namų statybą su daline apdaila yra koreguotina, nes nėra teisinga nei statybos požiūriu, nei visuomenės interesų apsaugos požiūriu, be to toks reguliavimas sukuria sąlygas „šešėlinei“ ekonomikai butų įrengimo rinkoje.

12. Dėl Civilinio kodekso (projektavimo ir statybos sutarčių reglamentavimo) koregavimo

Asociacija atkreipė dėmesį, kad Koncepcijoje nėra paminėta Civilinio kodekso dalis, reglamentuojanti projektavimo ir statybos sutarčių sąlygas. Šių nuostatų peržiūra būtina, kadangi kai kurios Civilinio kodekso nuostatų yra moraliai pasenę, neišsamios, neatitinka realios praktikos.

13. Dėl jungtinės veiklos sutarties naudojimo 

Asociacija siūlo riboti jungtinės veiklos sutarties su solidaria atsakomybe taikymą statyboje, kadangi jungtinė veikla statybai nėra būdinga. Statyboje yra genrangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – genrangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą. Solidari atsakomybė neįgyvendinama juridiškai, nes partneriai kaip specializuotos įmonės, gali neturėti ypatingojo statinio rangovo atestatų tai darbų sričiai, kurios reikalaujama atlikti, t.y. tai sričiai, kurioje darbų neatliko kitas partneris, kuris turėjo atitinkamą atestatą. Solidari atsakomybė neįgyvendinama fiziškai, nes partneriai dažniausiai būna specializuotos rangovų įmonės, kurios iš principo negali atlikti darbų už kitą partnerį, nes neturi atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ir įrangos, t.y. įmonė iš principo tokių darbų neatlieka. 

14. Dėl garantinių terminų 

Būtina statinio garantinių terminų peržiūra. Asociacija siūlome orientuotis į garantinių terminų algoritmą, pagrįstą statinio elemento statybine reikšme: 

•           visos laikančios konstrukcijos (paslėptos, nepaslėptos) – 10 metų;

•           kitos statinio dalys – 5 metai;

•           statinyje įmontuoti įrengimai – 2 metai. 

Sutartimi tarp rangovo ir užsakovo gali būti nustatyti ilgesni terminai.

15. Dėl vienučių (dvibučių) namų ir komercinės paskirties statinių naudojimo kaip daugiabučių

Nesąžiningi statytojai taiko neteisėtą ir ydingą praktiką statyti vienbutį ar dvibutį namą ar komercinės paskirties pastatą su intencija vėliau jį naudoti kaip daugiabutį, t.y. parduoti „butus“. Tai plačiai žinoma ir įsisenėjusi problema, kurios valstybė iki šiol nesugebėjo išspręsti. 

Siekiant išspręsti šią problemą, asociacija siūlo stiprinti valstybės institucijų teisines galimybes namo naudojimo stadijoje pripažinti, kad namas naudojamas kaip daugiabutis, ir uždrausti tokio namo eksploataciją. 

16. Dėl statybos dokumentų ir informacijos kaupimo skaitmenine forma 

2022 m.  gegužės 1 d. įsigaliojęs Statybos įstatymo pakeitimas numato privalomą statybos dokumentų kaupimą skaitmenine forma ir privalomą jų perdavimą naujam statinio įgijėjui, kai statinys perleidžiamas. Ši nuostata užtikrina statinio informacijos kaupimą ir išsaugojimą, kas yra vertinga tiek statinio eksploatacijos, tiek vėlesnio remonto ar rekonstrukcijos tikslais. 

Asociacija siūlo toliau vystyti šią idėją ir transformuoti statinio pasą, kad jis taptų elektronine forma kaupiamų statybos dokumentų ir informacijos visuma per visą statinio gyvavimo laikotarpį.