Naujausios statybos sektoriaus tendencijos

Šių metų pradžioje statybos sektoriuje veikė 8420 ūkio subjektų, tai yra 8 proc. visų šalyje veikiančių ūkio subjektų. Palyginti su 2018 metais statybų sektoriuje veikiančių ūkio subjektų skaičius augo beveik 5 proc.

2019 m. pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 1374 tūkst. užimtųjų, iš jų 100,1 tūkst. arba 7,3 proc. visų užimtųjų dirbo statybos sektoriuje. Palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, užimtųjų skaičius statybose augo 6,4 proc. Augimas buvo stebimas ir pramonės (3,2 proc.) bei paslaugų sektoriuose (1,7 proc.), tuo tarpu dirbančių žemės ūkyje 2,3 proc. mažėjo.

Analizuojant užimtumo struktūrą pagal profesijas, pastebima, kad daugiau kaip pusė dirbančiųjų statybose yra kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, nors jų dalis kelerius metus mažėja. Šį mažėjimą gali lemti darbo rinkoje jaučiamas kvalifikuotų statybos sektoriaus darbininkų trūkumas.

Statybos procesų tobulinimas, statybų ir urbanistikos sektoriaus skaitmenizacija, objektų informacinių modelių naudojimas tiek projektavimo ir statybos procese, tiek eksploatuojant ir prižiūrint pastatytus objektus, inovatyvių statybinių medžiagų pritaikymas naujiems konstrukciniams sprendimams didina statybos inžinerijos specialistų ir vadovų poreikį. Prognozuojama, kad ateityje Lietuvoje ir visoje Europoje šių profesijų grupių atstovų paklausa didės.

2019 m. pirmąjį ketvirtį statybos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius, eliminavus mokestinės sistemos pasikeitimo įtaką, augo 5 proc. Tikėtina, kad darbo užmokestis ir toliau augs. Statybos sektoriuje vidutinis darbo užmokestis 2019 m. pirmąjį ketvirtį buvo mažesnis 11,7 proc., palyginti su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.

Statybos sektoriuje darbo našumas 2017 m. sudarė 25,3 tūkst. Eur vienam užimtajam. Palyginti su 2016 m., darbo našumas augo 14,5 proc. Tačiau šalies ūkyje darbo našumas 2017 m. sudarė 28 tūkst. Eur, tai yra 2,7 tūkst. Eur daugiau nei statybos sektoriuje. Didžiausias darbo našumas buvo nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje (68,9 tūkst. Eur vienam užimtajam), mažiausias – švietimo sektoriuje (12,2 tūkst. Eur vienam užimtajam).

2019 m. pirmąjį ketvirtį statybos sektoriaus įmonių investicijos į ilgalaikį materialųjį turtą sudarė 41 mln. Eur ir, palyginti su 2018 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 7,9 proc. Statybos sektoriaus įmonių investicijos sudarė – 3,3 proc. visų šalies investicijų. Daugiausia investuojama nekilnojamojo turto operacijų sektoriuje (0,3 mlrd. Eur arba 24,1 proc. visų šalies investicijų), mažiausias – kita aptarnavimo veikla sektoriuje (2,8 mlrd. Eur arba 0,2 proc. visų šalies investicijų).

Dažniausiai ieškoma plataus profilio statybininkų, santechnikų, izoliuotojų

Šių metų pirmąjį pusmetį statybos sektoriaus darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 11,1 tūkst. darbo pasiūlymų, tai yra beveik 10 proc. visų darbo skelbimų. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu statybos sektoriuje buvo registruota 12 tūkst. laisvų darbo vietų (7 proc. visų darbo skelbimų).

Daugiau kaip 10 tūkst. statybos sektoriaus darbdavių pateiktų darbo pasiūlymų skirti neterminuotam darbui.

Dideles įsidarbinimo galimybes turi nekvalifikuoti darbininkai, galintys atlikti įvairius pagalbinius darbus.

Didžiausią dalį darbo jėgos paklausos struktūroje statybos sektorius sudaro Elektrėnų, Telšių, Kalvarijos, Visagino, Alytaus savivaldybėse. Visų šalies savivaldybių darbo jėgos paklausos struktūra pateikiama šios apžvalgos priede (žr. 1 priedą „Darbo jėgos paklausos struktūra pagal ekonomines veiklas“).

Statybos darbuotojų labiausiai trūksta Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Elektrėnuose

Statybos sektoriaus darbuotojų paklausa šalyje yra 7,5 proc. aukštesnė už pasiūlą – darbdaviai registruoja daugiau laisvų darbo vietų nei yra tokių darbų ieškančių asmenų. Tačiau situacija gerokai skiriasi atskirose savivaldybėse ir pagal konkrečias profesijas. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. pirmąjį pusmetį statybos darbuotojų labiausiai trūko Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose ir Elektrėnuose. Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos atitikimas statybų sektoriuje pagal šalies savivaldybes pateikiamas šios apžvalgos priede (žr. 2 priedą „Darbo jėgos pasiūlos ir paklausos santykis statybos sektoriuje savivaldybėse 2019 m. I pusm.“).

Ieškančiojo darbo statybos sektoriuje portretas 2019 m.:

- Vyras (98%)

- 30 – 49 m. amžiaus (51,3%)

- Turi vidurinį išsilavinimą ( 54,1 %)

- Neturintis profesinio pasirengimo (29,8%)

- Gyvenantis mieste (65,8%)

- Vidutinė įsidarbinimo trukmė 2,5 mėn.

- 2 iš 5 įsidarbina savarankiškai

- Profesijos: nekvalifikuotas statybos darbininkas, apdailininkas, plataus profilio statybininkas

Darbo rinkoje labiausiai trūksta statybininkų montuotojų, mūrininkų, tinkuotojų, darbininkų izoliuotojų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų, suvirintojų, elektrikų. Šios profesijos 2019 m. įtrauktos į darbo rinkoje trūkstamų profesijų sąrašą. Ieškodami ir nerasdami Lietuvoje šių profesijų darbuotojų, darbdaviai gali paprasčiau įsivežti trūkstamą darbo jėgą iš trečiųjų šalių. 2018 metais užsieniečiams darbo pagrindu išduotos 36207 nacionalinės D vizos, iš jų – 32182 užsieniečiams, turintiems profesiją, įtrauktą į Užimtumo tarnybos direktoriaus tvirtinamą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Taip pat išduoti 15519 leidimų laikinai gyventi (darbo pagrindu), iš jų – 1294 statybos sektoriaus darbuotojams2.

Statybos sektoriaus veiklos populiarios tarp dirbančiųjų savarankiškai

Šių metų pirmąjį pusmetį 6,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų įsidarbino statybos sektoriuje – 6 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį 2018 m. Daugiausia asmenų įsidarbino Inžinerinių statinių ir pastatų statybos įmonėse.

Statybos veiklos taip pat yra populiarios tarp dirbančiųjų savarankiškai. Dažniausiai asmenys vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimus – atlieka specialiuosius statybos darbus (statybvietės paruošimo, stogų dengimo, pamatų klojimo, mūrijimo, betonavimo, pastolių statymo ir pan.) arba statybos baigimo apdailos ir valymo darbus. Iš visų 41,2 tūkst. per šių metų pirmąjį pusmetį pradėjusių veiklą pagal verslo liudijimus, kas ketvirtas vykdė statybos darbus (beveik 11 tūkst.).

TOP 10 statybos sektoriaus įmonių, kurios padedant Užimtumo tarnybai įdarbino daugiausia darbuotojų

Statybos sektoriaus darbdaviai darbo ieškančius asmenis daugiausiai įdarbino plataus profilio statybininkais, kelio darbininkais, apdailininkais, betonuotojais, grindinio klojėjais, suvirintojais, tinkuotojais.

Architektūros ir statybos arba inžinerijos sričių programas renkasi kas septintas profesinio mokymo dalyvis

Derindama darbo rinkos pasiūlą ir paklausą, Užimtumo tarnyba organizuoja profesinį mokymą – pirmąjį šių metų pusmetį mokymosi parama pasinaudojo ir pagal įvairias profesinio mokymo programas mokytis pradėjo 4,3 tūkst. asmenų. Iš visų dalyvavusiųjų profesiniame mokyme – kas septintas arba 0,6 tūkst. asmenų rinkosi architektūros ir statybos ar inžinerijos sričių mokymo programas. Daugiausia jų įgys suvirintojo, elektros įrenginių elektromonterio, santechniko, apdailininko, plytelių klojėjo, betonuotojo kvalifikacijas.

Užimtumo tarnybos organizuojamoje pameistrystėje šių metų pirmąjį pusmetį dalyvavo 54 darbo ieškantys asmenys, siekiantys įgyti statybos sektoriuje paklausias profesijas. Pameistrystė leidžia darbdaviui įdarbinti asmenį pagal pameistrystės darbo sutartį ir darbo vietoje glaudžiai bendradarbiaujant su mokymo teikėju vykdyti mokymo programą. Darbdavys gali pasirengti sau tinkamą darbuotoją, išmanantį įmonės technologinius įrengimus ir darbo aplinką – praktinis mokymas sudaro ne mažiau kaip 70 proc. mokymo programos apimties.

Siekiant paskatinti įmones aktyviau naudotis pameistryste ir pasirengti reikiamos kvalifikacijos specialistus, darbdaviams skiriamos subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti. Daugiausia darbo neturinčių asmenų pagal pameistrystės darbo sutartį įdarbino UAB „Mokymų organizavimo grupė“, UAB „SDG“, VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras, UAB „Amatų mokymo centras“. Daugiausia darbo ieškančių asmenų pagal pameistrystės darbo sutartį įgys elektromonterio, metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis, grindinio plytelių klojėjo, apdailininko, kelių statybos ir priežiūros darbuotojas kvalifikacijas.

Pameistrystėje pagal statybos sektoriaus profesijas dalyvaujančio asmens portretas:

- Vyras (98,1%)

- Iki 29 m. (40,7%)

- Turi vidurinį išsilavinimą (57,4 proc.)

- Neturintis profesinio pasirengimo (44,4%)

- Gyvenantis mieste (68,5%)

2019 – 2020 m. steigiant naujas darbo vietas statybos sektoriuje, 17,5 proc. didės darbuotojų skaičius

Statybos apimtys ir ekonominiai rodikliai tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonomikos vystymosi. Su viena statybos sektoriaus darbo vieta susijusios dar 3 – 4 kitų sektorių darbo vietos. Augant šalies ekonomikai, statybos sektoriaus darbdaviai artimiausiu laikotarpiu taip pat planuoja augimą ir plėtrą.

Užimtumo tarnybos apklausoje3 dalyvavo 463 statybos sektoriaus darbdaviai, kurių įmonėse dirba 18,4 tūkst. darbuotojų. Statybos sektoriaus darbdaviai 2019 – 2020 m. planuoja steigti 4,8 tūkst. naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad apklausoje dalyvavusiose įmonėse 2019 – 2020 m. dirbs 21,7 tūkst. asmenų – 17,5 proc. daugiau darbuotojų nei šiemet.

Daugiausia naujų darbo vietų statybų sektoriuje numatoma steigti didžiuosiuose miestuose – Vilniaus, Kauno, Panevėžio savivaldybėse. Visos šalies savivaldybėse steigiamų laisvų darbo vietų statistika pateikiama šios apžvalgos priede (žr. 3 priedą „2019 – 2020 m. planuojamų steigti statybos sektoriuje naujų darbo vietų skaičius pagal savivaldybes“).

Daugiausiai naujų darbo vietų sukurs gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybos, kelių ir automagistralių tiesimo, statybos baigiamųjų ir apdailos darbų veikla užsiimančios įmonės.