Ekonomikos augimo laikotarpiu viena iš pagrindinių verslo aktualijų buvo didelį potencialą turintys startuoliai ir jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Dėl nepakankamų finansinių resursų ir reikalingų plėtros kaštų šios pradedančio verslo bendruomenės pagrindinis tikslas – rasti finansuotojus idėjų realizavimui. Tai – didelis iššūkis, kai neturi kapitalo, galinčio būti hipotekos objektu.
Ar nevertėtų Lietuvai šiandien į finansų stygiaus problemą versle pažvelgti startuolių akimis ir sustabdyti jau dabar stringančius verslo atsiskaitymus bei išvengti pražūtingo domino efekto šalies ekonomikoje?
Kuomet kriziniu laikotarpiu verslas susiduria su likvidumo problema, vienas iš pagrindinių sprendinių, siekiant subalansuoti trumpalaikius įsiskolinimus ir trumpalaikį turtą, yra skolų kapitalizavimas. Šiandien Vyriausybei reikėtų priimti paprastą sprendimą ir įteisinti procedūrą, kuri įgalintų šalies verslą kapitalizuoti savo skolas. Pavyzdžiui, jeigu įmonė savo tiekėjams turi įsiskolinimų ir kyla tikimybė, kad viruso COVID-19 protrūkio sukelti apribojimai gali sukelti jos mokumo krizę, tuomet būtų tikslinga nors 80% šio kreditorinio įsiskolinimo kapitalizuoti. Jeigu bendrovė turi ne vieną kreditorių, tokiu atveju reikėtų jiems pasiūlyti galimybę įgyti įmonės akcijų ir tapti dalininkais. Toks sprendimas daugeliu atvejų būtų vienareikšmiškai naudingesnis šalies ekonomikai nei įmonės bankrotas kartu dešimtimis ar net šimtais darbo vietas praradusių žmonių.
Remiantis startuolių pavyzdžiu, investuotojas yra įsileidžiamas į įmonės akcinį kapitalą, tačiau akcijų pasirašymo sutartyse numatoma, kad steigėjai turi teisę po nustatyto laikotarpio akcijas atpirkti. Tokiu būdu, laikinai tapęs akcininku, investuotojas uždirba dėl akcijų brangimo ar įmonės gauto dalies pelno.
Finansų ministerijos statistika liudija, kad, įvykus įmonės bankrotui, kreditoriai, neturintys hipotekos garantijų, lieka „ant ledo“. Taigi, įmonių kreditorius tai priverstų gerai pasvarstyti, ar rinktis tarp galimybės tapti įmonės dalininku ar laukti ir tikėtis, kad bendrovė išsikapstys iš finansinės krizės ir galės padengti susidariusią skolą.
Galime sakyti, kad ir šiandien niekas nedraudžia pasirašyti skolų kapitalizavimo dokumentus, bet dažnu atveju tiekėjas neturi visos reikalingos informacijos apie įmonės finansinę būklę. Tai reiškia, kad neretai net nežino kokiems kreditoriams bendrovė yra skolinga. Jeigu įteisintumėme tvarką, leidžiančią tiekėjams kreditoriams išsamiai susipažinti su įmonės finansine padėtimi, tuomet galimai tai pakeistų ne vieno būsimo sandorio likimą.
Skolų kapitalizavimas ne tik padėtų išlikti verslui, susidūrus su iššūkiais dėl koronosviruso sukeltų apribojimų, bet ir leistų valstybei išsaugoti šimtus ar net tūkstančius darbo vietų.
Jeigu šio sudėtingo periodo metu skolų kapitalizavimo mechanizmas veiktų su tam tikromis garantijomis, yra didelė tikimybė, kad ne viena įmonė sėkmingai išsikapstytų iš finansinės krizės. Tačiau jeigu šio mechanizmo nesukursime, tuomet šimtai bendrovių savo santykius perkels į teismus, o čia jau laimėtojų nebus.
Geroji užsienio šalių praktika rodo, kad tokie sprendimai veikia: Vokietijos Vyriausybė jau senai įteisino savo bankroto įstatymo pataisas ir tokiu keliu sumažino įmonių bankrotų skaičių šalyje. Deja, prieš keletą metų Lietuvos verslo asociacijų siūlytas sprendimas dėl įmonių skolų kapitalizavimo nebuvo išgirstas, o tai ir Eurostat reitinguose Lietuvai neleido pakilti į aukštesnės pozicijos.
Šiandien negalime delsti ir turime imtis efektyvių priemonių, siekiant sumažinti viruso COVID-19 sukeltų apribojimų žalą ekonomikai ir norint išsaugoti žmonių darbo vietas.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas
Dalius Gedvilas
