Prabėgus keturioms karantino savaitėms, verslo vis dar nepasiekė valstybės žadėta parama, kuri padės palaikyti tik dalies įmonių egzistenciją. Kol vis dar sprendžiami biurokratiniai paramos priemonių įgyvendinimo klausimai, Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Vyriausybei siūlo imtis kompleksinių ekonomikos skatinimo priemonių ir skatinti vidaus vartojimą per viešuosius pirkimus.

„Šiandien matome, kaip stoja ekonomika, krenta pramonės, prekybos, gamybos ir visų kitų sričių rodikliai, drastiškai mažėja vartojimas, dalis įmonių balansuoja ant nemokumo slenksčio, o darbo Lietuvoje kasdien netenka net po 2000 žmonių. Todėl turime nedelsiant ieškoti kompleksinių sprendimų, kurie padėtų išgyventi verslui ir išsaugoti darbo vietas vidaus rinkoje“, - sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. 

Jo teigimu, Vyriausybės numatytos pagalbos verslui priemonės yra nepakankamos, norint efektyviai palaikyti šalies ekonomiką kriziniu laikotarpiu. Jų paskirtis – sąlyginai padėti daliai įmonių išsaugoti darbo vietas ir užtikrinti žmonėms minimalias pajamas, o verslui – padėti stabilizuoti finansinius srautus, drastiškai arba visiškai sumažėjus pajamoms. Tai reiškia, kad šie metodai tik padės palaikyti dalies verslo egzistenciją. D. Gedvilo siūlymu, reikia sudaryti papildomų priemonių planą, kuris ne tik mažintų nedarbą, bet ir kurtų naujas darbo vietas, skatintų vidaus vartojimą bei finansų cirkuliaciją šalies viduje. Viena iš būtinų krypčių – valstybei maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis ir trumpinti per ilgas viešųjų pirkimų procedūras.

„Statybos sektoriuje valstybė yra vienas didžiausių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus: nuo elektros tinklų ir kelių tiesimo iki visuomenei svarbių ir reikalingų pastatų statybos, renovacijos. Todėl būtent per statybos sektorių mes galime palaikyti vidaus ekonomiką kriziniu laikotarpiu, kurti pridėtinę vertę, gerinti žmonių gyvenimo kokybę ir stabilizuoti padėtį darbo rinkoje. Kai Lietuvos gamintojams eksporto rinkos uždarė duris, tai yra vienas iš geriausių būdų, galintis kompensuoti paklausą ir sumažinti laukiantį ekonomikos nuosmukį“, - sako D. Gedvilas.

Anot jo, statybos sektorius yra ne tik viena svarbiausių šalies ūkio sričių, bet ir glaudžiai susijęs su kitais verslais per generuojamus užsakymus. Todėl valstybės užsakymų lėšos ekonominių ryšių grandinėje pateks ir į kitus verslo sektorius. 

„Eidami šiuo keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų, išsaugotume ir sukurtume darbo vietas, ypač kai situacija darbo rinkoje tapo kritine – šiandien matome neregėtu greičiu augantį bedarbių skaičių. Vyriausybė turi išnaudoti unikalią galimybę išsaugoti ir sugrįžusius emigrantus, suteikiant galimybę jiems įsidarbinti gimtinėje“, - siūlo D. Gedvilas. 

Pažymėtina, kad Lietuvos statybininkų asociacija dar iki pandemijos siūlė valdžios institucijoms suformuoti užsakymų rezervą, kuris padėtų stabilizuoti šalies ekonomiką per krizę. D. Gedvilas pažymi, kad tokia praktika yra pasiteisinusi užsienio valstybėse. Užsakymų rezervas dažniausiai formuojamas iš visai visuomenei bei viešam interesui svarbių objektų, subalansuojant visuomenės poreikius su ilgalaikiu ekonomikos skatinimu. 

„Deja, užsakymų rezervą į ateitį sudarinėti dabar jau per vėlu, todėl būtina skubos tvarka peržiūrėti, kokius visuomenei svarbius objektus valstybė galėtų įgyvendinti jau dabar, kad po krizės visi atsitiestume lengviau ir gyventume geriau“, - sako D. Gedvilas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m antroje pusėje Lietuvoje buvo apie šimtas užsaldytų statybos darbų viešųjų pirkimų projektų, kurių bendra vertė – apie 0,5 mlrd. Eur. Šiems projektams buvo numatytos valstybės lėšos.

Lietuvos statybininkų asociacija siūlo Vyriausybei ir 9-ioms ministerijoms inicijuoti minėtos programos paruošimą, numatyti finansavimo šaltinius ir supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras.