Statybos sektoriaus dalyviai šiemet prognozuoja 30% susitraukimą, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa. Siekiant išvengti šio scenarijaus, Lietuva turėtų maksimaliai spartinti valstybinio investicinio fondo rengimą ir investuoti į statybos bei infrastruktūros projektus. Kitu atveju – pesimistinės rinkos dalyvių prognozės gali išsipildyti. 

„Statybos bendrovės prognozuoja 30% nuosmukį, o tokiu atveju mūsų valstybės biudžetas rizikuoja prarasti 200 mln. eurų PVM mokesčio, 40 mln. eurų GPM mokesčio ir 50 mln. eurų socialinio draudimo mokesčio“, - sako LSA prezidentas Dalius Gedvilas.

Pasak jo, šalies rangovai jaučia vis didesnį nerimą dėl sparčiai stabdomų privačių ir investicinių statybos projektų.

„NT vystytojai pradėjo stabdyti naujų projektų statybas, o pavieniai privatūs statytojai, net ir susimokėję avansus rangovams, taip pat prašo stabdyti visus laukiančius darbus. Neatsilieka ir užsienio šalių užsakovai, kurie sustabdė derybas dėl ankščiau planuotų statybų“, - situaciją aiškina D. Gedvilas.

Mažėjančią statybos darbų apimtį rinkoje puikiai iliustruoja ir statistinė informacija apie statybos darbų pradžios pranešimus INFOSTATYBA sistemoje.

„Šiandien registruojama pranešimų tiek, kiek ir žiemos sezonu, kai dėl darbų sezoniškumo statybos stovi vietoje. Žiemos metu statybas paprastai pradeda nedaug užsakovų ir į dieną būna registruojama tik apie 20-25 pranešimai. O šiandien tiek pranešimų gaunama jau per prasidėjusį statybos darbų sezoną“, - teigia D. Gedvilas.

D. Gedvilas pažymi, tai gali itin paveikti ne tik šalies ekonomiką, bet ir paskatinti spartesnį nedarbo lygio augimą. Šiandien statybos sektoriuje dirba 113 tūkst. asmenų, neskaitant vykdančių individualią veiklą. Jeigu 10% šio sektoriaus darbuotojų netektų darbo vietų, tuomet 10-12 tūkst. asmenų metų pabaigoje taptų papildoma našta valstybei arba emigruotų, kaip per praėjusią ekonominę krizę.

LSA atlikta statybos sektoriaus įmonių apklausa rodo, jog beveik 80% bendrovių, dirbančių su privačiais užsakovais, teigia laiku nesulaukiančios atsiskaitymų už atliktus darbus: rūpesčių dėl vėluojančių atsiskaitymų iki 30 dienų turi net 64,3% įmonių, 30–60 dienų uždelstus mokėjimus pažymėjo 7,1% apklaustųjų, tiek pat teigė, kad atsiskaitymai vėluoja daugiau kaip 60 dienų.

Pažymėtina, kad jaučiami atsiskaitymų vėlavimai ir renovacijos projektuose, kur už atliktus darbus atsiskaityti vėluoja bendrijos: jau registruota net 15 tokių atvejų.

Beveik 80% apklaustų statybos įmonių nesusiduria su vėluojančiais mokėjimais, kai darbų užsakovės yra valstybės institucijos ar savivaldybės.

„Šie signalai rodo, jog statybos bendrovių apyvartinis kapitalas traukiasi, o tai mažina rangovų galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Dalis rangovų tiesiog nebegalės dalyvauti konkursuose, nes turės mokestinių nepriemokų ir negalės pateikti nei darbų atlikimo, nei pasiūlymo garantijų“, - teigia D. Gedvilas.

LSA apklausos rezultatai taip pat parodo, kad 88% statybos sektoriaus dalyvių nebandė naudotis INVEGA pagalbos verslui priemonėmis, kurios, kaip nurodoma, yra netinkamos šio sektoriaus verslo subjektams. Be to, beveik 65% statybos sektoriaus bendrovių yra išleidusios darbuotojus į prastovas.

„Europos Sąjungos Statybos Pramonės Federacija 28 valstybėse atliko statybos sektoriaus dalyvių apklausą. Jos rezultatai rodo, kad didžiausią statybos sektoriaus nuosmukį prognozuoja Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Suomijos ir Lietuvos statybų pramonės. Tokios valstybės kaip Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija planuoja investuoti į statybos projektus ir didinti jų apimtis, todėl jų ekonominės prognozės gerokai optimistiškesnės“, - sako D. Gedvilas.

Pasak D. Gedvilo, Lietuva turėtų maksimaliai spartinti valstybinio investicinio fondo rengimą. Kitu atveju – pesimistinės rinkos dalyvių prognozės gali išsipildyti. Viena iš pagrindinių ekonomikos skatinimo krypčių - valstybei maksimaliai didinti viešųjų pirkimų apimtis ir trumpinti pirkimų procedūras bei investuoti į statybos ir infrastruktūros projektus. 

Pažymėtina, kad statybos sektoriuje valstybė yra vienas pagrindinių užsakovų, kurio užsakymų spektras yra labai platus ir turintis ilgalaikę išliekamąją vertę, taip pat jis glaudžiai susijęs su kitais verslais per generuojamus užsakymus.

„Šiandien valstybė turėtų tapti ne tik rėmėjų, bet ir pirkėju. Eidami tokiu keliu, mes palaikytume nemažą dalį šalies verslų ir taip stabilizuotume ekonomiką, išsaugotume ir kurtume naujas darbo vietas, skatintume vidaus vartojimą, kurtume pridėtinę vertę ir pagerintume visos Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę bei pajamų lygį“, - sako D. Gedvilas.