Vyriausybė patvirtino Finansų ministerijos parengtą Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą, sudarysiantį sąlygas kokybinei Lietuvos ekonomikos transformacijai, subalansuotam vystymuisi bei inovatyvaus, aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo plėtrai. Po viešojo aptarimo ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui planas buvo papildytas naujomis priemonėmis, daugiausia žmogiško kapitalo bei inovacijų ir mokslinių tyrimų projektais.

„COVID-19 krizės pradžioje skyrėme finansavimą trumpalaikėms priemonėms situacijos stabilizavimui, toliau dirbame su investicijoms ateičiai. Pasaulio ekonomikoje vykstantys globalūs pokyčiai yra puiki galimybė Lietuvai, kuria turime ir galime pasinaudoti. Jau suplanuotų investicijų spartinimas ir pritraukimas naujų investicijų strategiškai svarbiose srityse sudaro galimybes mums atsitiesti po pandemijos ir pakeisti mūsų šalies ekonomikos DNR. Todėl turime veikti greitai ir efektyviai“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas bus įgyvendinamas nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. (planą galite rasti čia). Pirminį planą Finansų ministerija rengė bendradarbiaujant su kitomis ministerijomis, Vyriausybės strateginės analizės centru (STRATA) „Investuok Lietuvoje“. Vėliau jis buvo pateiktas viešajam aptarimui su visuomene, socialiniais ekonominiais partneriais, NVO, verslu, savivaldybėmis ir kt. šalies institucijomis.

Įvertinus per viešąjį aptarimą pateiktas visas idėjas, atrinkta ir į DNR planą įtraukta naujų pasiūlymų už apie 400 mln. eurų. Buvo pasirinktos tos idėjos, kurios turi didžiausią ilgalaikį poveikį ir sudaro palankias sąlygas ekonomikos transformacijai, ypatingą dėmesį skiriant realiai galimybei jas įgyvendinti iki 2021 m. pabaigos.

Atitinkamai buvo peržiūrėti ir jau suplanuoti pasiūlymai, todėl bendra suma nepasikeitė. Iš viso ilgalaikių investicijų įgyvendinimui iki 2021 m. pabaigos, kaip ir planuota, bus skirta apie 6,3 mlrd. eurų, iš kurių naujos ir papildomos investicijos sudarys 2,2 mlrd. eurų (pirminiame pasiūlyme naujos investicijos sudarė 1,8 mlrd. eurų), likusią dalį – 4,1 mlrd. eurų (pirminiame pasiūlyme – 4,5 mlrd. eurų) – paspartintos jau suplanuotos investicijos.

„Planai veikia tik juos tinkamai įgyvendinant. Tam, kad Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas virstų realiais numatytais projektais ir nauda mūsų šalies ateičiai, ypatingą dėmesį skirsime jo monitoringui ir efektyviam įgyvendinimui. Kas mėnesį, o kai kurių projektų – kas savaitę, pažangą vertinsime ir informuosime visuomenę. Kiekvienas galime prisidėti prie to, kad Lietuvos ekonomikos DNR pasikeistų – kviečiame visuomenę stebėti, domėtis plano įgyvendinimu“, – sako V. Šapoka.

Už investicijų įgyvendinimą bus atsakingos ministerijos pagal savo kompetencijų sritis. Viso investicijų įgyvendinimo laikotarpiu bus atliekama dviejų lygių stebėsena – bendroji ir specialioji. Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio 10 d. Vyriausybei teiks informaciją apie plane numatytų 5-ių investicijų krypčių įgyvendinimą ir ministerijų pažangą, plano įgyvendinimo spartinimo siūlymus. Kasmėnesinės stebėsenos rezultatai bus skelbiami viešai.

Specialiąją stebėseną atliks Vyriausybės darbo grupė – ji bus skirta strateginių veiksmų bei projektų, kuriems reikalinga speciali priežiūra, stebėsenai. Apie jų įgyvendinimo pažangą ministerijos teiks informaciją Vyriausybės darbo grupei kas savaitę.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos bus koncentruojamasi – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika.

Žmogiškam kapitalui bus skiriama 757 mln. eurų (naujų investicijų +115 mln. eurų). Po viešųjų aptarimų įtraukti tokie nauji pasiūlymai: regioninio planavimo kompetencijų ugdymas; finansinis ir skaitmeninis raštingumas (1-8 klasė); jungtinių Europos universitetų iniciatyvų įgyvendinimas; socialinių inovacijų, kūrybinių partnerysčių plėtra švietime ir kt.

Skaitmeninei ekonomikai ir verslui – 1 mlrd. 382 mln. eurų (naujų investicijų +37 mln. eurų). Įtraukti tokie nauji pasiūlymai kaip žaliųjų inovacijų laboratorija („Sandbox“ ir pan.); valstybės duomenų valdysenos informacinės sistemos sukūrimas, integruojant esamas valstybės informacines sistemas; žiedinės ekonomikos skatinimas (praplėstos priemonės); kūrybinės ir kultūrinės industrijos ir kt.

Inovacijoms ir moksliniams tyrimams – 989 mln. eurų (naujų investicijų +185 mln. eurų). Nauji įtraukti pasiūlymai: inovacijų diegimas valdant GMP (greitosios medicinos pagalbos) srautus, individualizuotos medicinos plėtra; sveikatos duomenų atvėrimas inovatyviems produktams ir paslaugoms kurti; infekcinių ligų klasterio kūrimas, papildomos lėšos mokslo inkubatoriams ir kt.

Ekonominei infrastruktūrai – 2 mlrd. 56 mln. eurų (naujų investicijų +23 mln. eurų). Išskirtinas toks naujas įtrauktas pasiūlymas kaip verslui palankios aplinkos gerinimas regionuose.

Klimato kaitai ir energetikai – 927 mln. eurų (naujų investicijų +35 mln. eurų). Nauji įtraukti pasiūlymai: vandenilio panaudojimas energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI), saugojimui ir/arba tinklų kompensavimui ir kt.

Plano pristatymą galite rasti čia.

LR Vyriausybės inf.