Kviečiame susipažinti su esminiais Darbo kodekso pakeitimais, įsigaliosiančiais nuo š. m. rugpjūčio 1 d.
41 straipsnis. Darbo sutarties šalių ikisutartiniai santykiai
DK 41 str. papildytas 4 dalimi: „Į pareigas, dėl kurių turi būti rengiamas konkursas pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, asmuo gali būti priimtas pagal terminuotą darbo sutartį, iki į šias pareigas konkurso būdu bus priimtas darbuotojas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.“
Norma numato, kad kai į pareigas turi būti rengiamas konkursas, kol toks konkursas įvyks į pareigas gali būti priimtas darbuotojas pagal terminuotą darbo sutartį, kuri gali būti ne ilgesnė kaip 1 metai.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
52 straipsnis. Nuotolinis darbas
Pakeista DK 52 str. 2 d.: „Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.“
Be anksčiau galiojusių pagrindų nustatyti nuotolinį darbą bent 1/5 dalį darbo laiko normos numatyta ir dar vienu nauju pagrindu – kai darbuotojas pateikia prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
55 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Keičiama DK 55 str. 1 d.: „Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.“
Anksčiau galiojusioje normos redakcijoje darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių buvo galima nutraukti terminuotą darbo sutartį, kuri sudaryta ilgesniam nei 1 mėnesio laikotarpiui. Tokio apribojimo darbuotojui nutraukti darbo sutartį, kai darbo sutarties terminas yra trumpesnis, nebeliko.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
57 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
Pakeista 57 str. 7 d.: „Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.“
Norma leis įspėti ir nėščią darbuotoją apie būsimą atleidimą jos nėštumo metu, bet tik vienu atveju - jei nėščią darbuotoją ketinama atleisti, esant DK 61 str. 1 d. sąlygai, kad „teismas ar darbdavio organas priėmė sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys“. Nėščia darbuotoja turi būti įspėta apie būsimą atleidimą prieš 3 mėnesius, jei darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip vienerius metus, arba prieš 6 savaites, jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau kaip vienerius metus.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
61 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai
DK 61 str. 1 d.: „Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.“
Norma numato galimybę atleisti darbuotoją, pasibaigus darbdaviui. Ligi šiol šiuo klausimu buvo teisinio reguliavimo spraga, kai dėl juridinio asmens bankroto ar likvidavimo nutraukti darbo sutarties pagal DK normą nebuvo galimybės.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
DK 61 str. 3 d.: „Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (šio kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia (šio kodekso 59 straipsnis).“
Iki pakeitimo buvo draudžiama nutraukti darbo sutartį su darbuotojais auginančiais vaikus iki 3 metų bet kuriuo DK 57 str. 1 d. punkto pagrindu. Po pakeitimo tai bus galima, jei darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju (DK 57 str. 1 d. 4 p.), ar kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą dėl kurio pasibaigia darbdavys (DK 57 str. 1 d. 5 p.).
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
Pakeistas laikinojo įdarbinimo įmonių veiklos reglamentavimas, numatytas DK 72 ir 72[1] str.
72 straipsnis. Laikinojo darbo sutarties sąvoka ir rūšys
DK 72 str. 2 d.: „Laikinojo darbo sutarties šalis, kaip darbdavė, gali būti tik šio kodekso 72[1] straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkanti laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.“
Ligi šiol norma buvo, kad į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą įrašoma pagal Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir kriterijus.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
DK papildytas nauju DK 72[1] straipsniu, kuris numato kriterijus ir tvarką kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė:
72[1] straipsnis. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, ir laikinojo įdarbinimo įmonės įrašymas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą
1. Kriterijai, kuriuos turi atitikti laikinojo įdarbinimo įmonė, kaip laikinojo darbo sutarties šalis, darbdavė (toliau šiame straipsnyje – Kriterijai):
1) nėra sustabdyta ar apribota jos vykdoma veikla;
2) nėra iškelta bankroto byla, ji nėra likviduojama, nepriimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) ji turi (jeigu turi) ne daugiau negu vieną baudą, paskirtą už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ir nustatytus užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą per paskutinius vienus metus, ir įvykdė visus įpareigojimus (jeigu tokie buvo nustatyti), paskirtus pagal šį įstatymą;
4) darbdavio vadovui ar kitam atsakingam asmeniui per paskutinius vienus metus:
a) nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą;
b) buvo paskirta (jeigu buvo paskirta) ne daugiau negu viena administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimą, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos, laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų bei komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus;
c) buvo paskirtos (jeigu buvo paskirtos) ne daugiau negu dvi administracinės nuobaudos už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, darbo laiko apskaitos pažeidimus;
5) darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius nusikaltimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, prekyba žmonėmis, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, ir neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo. Darbdavio vadovas ar jo įgaliotas asmuo nėra pripažinti kaltais, padarę tokius baudžiamuosius nusižengimus kaip darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms, naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, jei nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėję treji metai;
6) ji neturi neatidėtų įsiskolinimų Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, kurie nesumokėti per vieną mėnesį nuo dienos, kurią paaiškėjo laikinojo įdarbinimo įmonės įsiskolinimai Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat neturi darbo užmokesčio įsiskolinimų darbuotojams.
2. Darbdavys, kuris ketina vykdyti laikinojo įdarbinimo veiklą, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai prašymą patvirtinti, kad darbdavys atitinka Kriterijus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje. Valstybinė darbo inspekcija per 10 darbo dienų nuo šio prašymo gavimo dienos priima vieną iš šių sprendimų, apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešdama darbdaviui:
1) darbdavys atitinka Kriterijus ir jis bus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą;
2) darbdavys neatitinka Kriterijų ir jis nebus įrašytas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.
3. Darbdavys, pripažintas atitinkančiu kriterijus ir įtrauktas į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kiekvienais kalendoriniais metais iki liepos 15 dienos turi pateikti Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, kad pranešimo pateikimo dieną jis atitinka Kriterijus ir ketina tęsti laikinojo įdarbinimo veiklą.
4. Valstybinė darbo inspekcija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pranešimą, priima vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų. Jeigu darbdavys neatitinka šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto Kriterijaus, Valstybinė darbo inspekcija nustatytiems trūkumams pašalinti darbdaviui nustato 5 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo apie nustatytus trūkumus gavimo dienos. Jeigu darbdavys pašalino nustatytus trūkumus, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys atitinka Kriterijus, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui. Pasibaigus nustatytam trūkumų pašalinimo terminui, per kurį darbdavys jų nepašalino, Valstybinė darbo inspekcija per 5 darbo dienas priima sprendimą, kad darbdavys neatitinka Kriterijų, ir apie tai ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos praneša darbdaviui.
5. Darbdavio atitiktį Kriterijams nustato, jį įrašo į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą ir išbraukia iš jo Valstybinė darbo inspekcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
83 straipsnis. Pameistrystės darbo sutartis nesudarius mokymo sutarties
DK 83 str. 3 d.: „Vieno darbdavio sudarytų tuo pačiu metu galiojančių pameistrystės darbo sutarčių skaičius negali viršyti vieno dešimtadalio visų galiojančių jo darbo sutarčių skaičiaus. Jeigu darbdavys turi iki dešimt darbuotojų, jis gali sudaryti vieną pameistrystės darbo sutartį.“
DK 83 str. 3 d. papildyta nauja nuostata, kad pagal pameistrystės sutartį galima sudaryti darbdaviams, kurie turi iki dešimt darbuotojų, nors taikoma, kad tokių sutarčių įmonėje negali būti daugiau kaip 1/10 dalis visų darbo sutarčių. Papildymas suteikia teisę pagal pameistrystės sutartį bent vieną darbuotoją įdarbinti ir mažoms įmonėms.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
89 straipsnis. Projektinio darbo sutarties sąvoka ir turinys
DK 89 str. 3 d.: „Sulygti dėl projektinio darbo sutarties galima tokiais atvejais:
1) sudarant iki dvejų metų trukmės projektinio darbo sutartį su naujai priimamu asmeniu, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams;
2) laikinai, iki penkerių metų, pakeičiant galiojančią kitos rūšies darbo sutartį;
3) sudarant iki dvejų metų trukmės susitarimą dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, išskyrus atvejus, kai projekto terminas numatytas ilgesnis, tačiau ne daugiau kaip penkeriems metams. Susitarimui dėl projektinio darbo, galiojant kitos rūšies darbo sutarčiai, šio skirsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.“
Sudaroma galimybė sudaryti projektinio darbo sutartį nebe 2 metams, bet ilgesniam terminui, kuris gali būti siejamas su projekto trukme, bet ne daugiau kaip penkeriems metams.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
110 straipsnis. Darbo santykių ypatumai darbdaviams, įdarbinantiems mažiau kaip dešimt darbuotojų
DK 110 str. 4 p.: „Darbdaviams, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dešimt darbuotojų, netaikomos šio kodekso nuostatos dėl: 4) pareigos pranešti apie darbo pamainų grafikus ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Tokie darbdaviai apie darbo pamainų grafikus privalo pranešti ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, nebent su darbuotoju susitariama dėl kitokių pranešimo terminų (šio kodekso 115 straipsnio 2 dalis)“.
Pakeistas terminas iš 5 darbo dienų į 7 dienas.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
117 straipsnis. Darbo laiko režimo ypatumai dirbant nakties laiku
DK 117 str. 4 d.: „Dirbančių naktį darbuotojų, išskyrus darbuotojus, nurodytus šio kodekso 118 straipsnyje, kurių darbas susijęs su ypatingais pavojais arba kurio fizinis ar protinis darbo krūvis yra didelis (šio kodekso 112 straipsnio 4 dalis), bet kuriuo dvidešimt keturių valandų trukmės laikotarpiu, kai jis dirba naktį, darbo laikas per dieną (pamainą) negali viršyti aštuonių darbo valandų.“
Anksčiau galiojusioje redakcijoje padarytas papildymas, numatant išimtį, kad norma netaikoma budėjimui, kuris reglamentuotas DK 118 str.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
128 straipsnis. Kasmetinių atostogų suteikimas
DK 128 str. 5 d. 4 p.: „4) darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai, bei asmenims, kurių prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.“
DK 128 str. 5 d. 4 p. papildytas nauju pagrindu, kada darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti kasmetines atostogas. Darbuotojams, pateikusiems prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklė, darbdavys privalės suteikti atostogas net jei darbuotojui tuo metu atostogos nenumatytos atostogų grafike (eilėje).
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
135 straipsnis. Mokymosi atostogos
DK 135 str. 2 d.: „Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki penkių darbo dienų per metus mokymosi atostogos dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose. Tokios atostogos suteikiamos informavus darbdavį ne anksčiau kaip prieš dvidešimt darbo dienų.“
Redakcinis pakeitimas. Buvo „ne anksčiau kaip prieš 20 darbo dienų“.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
137 straipsnis. Nemokamos atostogos ir nemokamas laisvas laikas
DK 137 str. 1 d. 4 p.: „4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga“.
Darbuotojui numatyta papildoma teisė prašyti nemokamų atostogų, pateikus sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie darbuotojo sveikatos būklę, kuri patvirtina būtinybę suteikti darbuotojui nemokamas atostogas dėl jo sveikatos būklės.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
140 straipsnis. Darbo užmokesčio nustatymas
DK 140 str. 1 d.: „Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas.“
Darbo sutartyje darbo užmokestis nustatomas arba kaip mėnesio alga, arba kaip valandinis užmokestis.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
144 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu
DK 144 str. 8 d.: „Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.“
Norma papildyta, kad kompensacijos mokamos ir už darbą lauko sąlygomis. Ligi šiol kilnojamojo pobūdžio darbas buvo aiškinamas plečiamai ir darbui lauko sąlygomis, už kurį buvo galima skirti kompensaciją.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
147 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
DK 147 str. 2 d.: „Darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.“
Norma papildyta papildoma nuostata dėl netesybų apskaičiavimo, kai uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laikotarpis yra trumpesnis nei 1 mėnuo. Tokios nuostatos nustatymas leidžia teisingiau mokėti netesybas ir jei uždelsimas truko trumpiau nei 1 mėnesį, nereikia mokėti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybų.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
172 straipsnis. Narystė darbo taryboje
DK 172 str.2 d. papildyta 7 p.: „Narystė darbo taryboje pasibaigia: 7) tapus darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.“
Ši norma numato narystės pasibaigimą tuo atveju, kai darbuotojas, kuris buvo darbo tarybos narys, tampa darbdaviu ar darbdavio atstovu. Pagal DK 170 str. 3 d. darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali būti darbo tarybos nariais.
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
Pakeistos DK 185 str. 1 d. ir 3 d. normos dėl trišalės tarybos sudarymo iš penkių į septynis.
DK 185 str. 1 d.: „1. Lietuvos Respublikos trišalė taryba sudaroma ketverių metų kadencijai iš dvidešimt vieno nario: septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis įforminama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.“
DK 185 str. 3 d.: „3. Organizacijų atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems kriterijams vertina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Organizacijos, atitinkančios šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, surašomos eilės tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 8 punkto kriterijumi, pirmiausia įrašant daugiausia dirbančiųjų jungiančias profesinių sąjungų organizacijas ar daugiausia asmenų įdarbinančius darbdavius jungiančias darbdavių organizacijas.
Pirmos septynios organizacijos darbdavių organizacijų sąraše ir pirmos septynios profesinių sąjungų organizacijų sąraše nurodytos organizacijos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kviečiamos deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Bet kuri organizacija kartu su savo narių organizacijomis turi teisę deleguoti į Trišalę tarybą po vieną narį ir jo pakaitinį narį. Ši taisyklė netaikoma, jeigu organizacijų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sąraše yra mažiau kaip septynios. Tokiu atveju sąraše nurodytos organizacijos eilės tvarka įgyja teisę deleguoti į Trišalę tarybą dar po vieną narį ir jo pakaitinį narį, iki šiame sąraše esančių organizacijų deleguojamų narių skaičius pasiekia septynis.“
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
DK 192 str. 5 d. papildyta DK 188 str. 2 d. buvusia nuostata ir išdėstyta taip: „Darbdavio ar darbovietės lygmens kolektyvinės sutarties šalys yra profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, ir darbdavys. Jeigu darbdavio arba darbovietės lygmeniu veikia kelios profesinės sąjungos, darbdavio lygmens ar darbovietės lygmens kolektyvinę sutartį gali sudaryti profesinė sąjunga ir darbdavys arba jungtinė profesinių sąjungų atstovybė ir darbdavys.“
Norma įsigalios 2020 m. rugpjūčio 1 d.
Kiti pakeitimai yra daugiau redakciniai (pakeistos sąvokos, pvz., buvo „tėvai (įtėviai)“ – palikta „tėvai“ ir pan.).
Advokatų kontoros JUREX inf.
