Darbo rinkai susvyravus, pirmiausia iš jos iškrenta silpniausieji. Šią taisyklę patvirtina Lietuvoje fiksuojamas ilgalaikio nedarbo augimas. Per metus jis padidėjo 89,1 proc. Užimtumo tarnyboje spalio 1 d. jų registruota daugiau nei 53,7 tūkst. Net 18,8 tūkst. neturi jokios profesijos. Per metus ilgalaikių gretoms didėjant beveik dvigubai padaugėjo ir neturinčių profesinės kvalifikacijos asmenų skaičius.

Šią grupę sudaro tie, kurie dėl įvairių priežasčių (švietimo sistemos, šeimos aplinkybių, asmeninių savybių) neįgijo jokios profesijos, neturėjo motyvacijos mokytis ir kelti kvalifikacijos. Neturintys profesijos asmenys dažniausiai tampa ilgalaikiais bedarbiais, kurių įtraukimui į darbo rinką jau prireikia kompleksinių priemonių.

Į Užimtumo tarnybą per devynis šių metų mėnesius kreipėsi 258,7 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš jų – 77,9 tūkst. (30,1 proc.) neturėjo profesinio pasirengimo. Žemos kvalifikacijos asmenų skaičius išaugo 17,9 proc., palyginti su 2019 m. I-III ketv. Neturint profesinio pasirengimo sunkiau ir ilgiau užtrunka susirasti darbą. Ilgalaikių bedarbių be profesinio pasirengimo padidėjo 91,7 proc., jaunimo – 79,3 proc., vyresnių nei 50 metų – 27,2 proc. (spalio 1 d. duomenys, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu).

Dar blogesnė jaunimo iki 29 metų situacija. Profesinės kvalifikacijos neturėjo 47 tūkst. jaunuolių iš 87,5 tūkst. besikreipusių per tris šių metų ketvirčius. Neturinčio profesijos jaunimo skaičius per metus išaugo 79,3 proc.

Vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje iš 72 tūkst. registruotų asmenų 19,7 tūkst. nebuvo įgiję profesinės kvalifikacijos. Jų skaičius per metus išaugo 27,2 proc. 2019 m. per devynis mėnesius buvo registruota 55,9 tūkst. vyresnių 50+ asmenų, iš jų – 15,5 tūkst. neturėjo profesijos.

Laisvų darbo vietų analizė rodo, kad per šių metų tris ketvirčius 5,8 proc. padidėjo darbo pasiūlymų kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams – iš viso jiems tenka 61,6 proc. skelbiamų laisvų darbo vietų (2019 m. – 55,8 proc.). Vadovaujančiam personalui ir specialistams sumažėjo 1,4 proc. – nuo 17,7 proc. 2019 m. I-III ketv. iki 16,3 proc. 2020 m. . I-III ketv. Didžiausias laisvų darbo vietų mažėjimas fiksuotas nekvalifikuotiems darbininkams – 4,4 proc. nuo 26,5 proc. 2019 m. iki 22,1 proc. 2020 m.

Tuo tarpu darbo pasiūlymų skaičius kvalifikuotiems darbininkams ir paslaugų sektoriaus darbuotojams, dažniausiai įgijusiems profesinį išsilavinimą, palyginti su 2019 m. išaugo 5,8 proc.

Užimtumo tarnybos inf.