Lietuvos statybos įmonės vis labiau jaučia ryškų pandemijos poveikį: skaičiuoja ženkliai sumažėjusias darbų apimtis ir neigiamus pokyčius finansiniuose veiklos rezultatuose, susiduria su iššūkiais dėl saugaus darbo organizavimo ir galimybės pasinaudoti pagalbos verslui priemonėmis, rodo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) atlikta šalies statybos sektoriaus įmonių apklausa.
Lyginant su 2019 m., šiemet sumažėjusį užsakymų kiekį jaučia net 66% statybos bendrovių: iki 30% mažesnį užsakymų kiekį apklausoje nurodė 48% įmonių, 30-50% mažiau projektų įgyvendino 13% bendrovių, daugiau nei 50% darbų apimtys sumažėjo 5% įmonių. Stabilų užsakymų kiekį išlaikė 10% statybos bendrovių, o darbų apimčių augimą nurodo 24% įmonių.
Apklausa parodė, jog didžioji dalis statybos sektoriaus bendrovių prognozuoja neigiamus pokyčius 2020 m. finansiniuose veiklos rezultatuose. Šių metų pabaigoje iki 30% planuotų pajamų kritimą numato 37% įmonių, daugiau nei 30% nuosmukį skaičiuoja 15% bendrovių. Stabilius finansinius rezultatus planuoja išlaikyti 15% rinkos dalyvių, o augimą prognozuoja 33% įmonių.
„Pandemija turi neigiamą įtaką ne tik Lietuvos statybos bendrovių darbų apimtims, bet ir palieka ryškius pėdsakus įmonių finansuose. Daugiau nei pusė statybų rinkos dalyvių prognozuoja pajamų kritimą šių metų veiklos rezultatuose ir vis labiau jaučia apyvartinių lėšų trūkumą. Susidariusią padėtį lemia ne tik sumažėjęs užsakymų skaičius, ypatingai – komercinių statybos projektų, bet ir konkursuose vyraujantis mažiausios kainos kriterijus, statybos darbų kaštų ir darbo užmokesčio augimas, vėluojantys įmonių tarpusavio atsiskaitymai, bankrutuojantys verslo partneriai ir didėjanti konkurencija rinkoje“, - sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Statybos sektoriaus bendrovės apklausoje atskleidė, kad susiduria su iššūkiais formuojant 2021 metų užsakymų portfelį: iki 30% sutartimis pagrįstų darbų apimčių turi 65% įmonių, 30-50% darbų suplanavo 16% bendrovių, o daugiau nei pusę kitų metų užsakymų yra užsitikrinę 16% rinkos dalyvių. Tik 3% statybos įmonių nurodė turinčios pilnai suformuotą 2021 m. užsakymų portfelį.
„Dėl užsakymų trūkumo ir apyvartinių lėšų stygiaus šiandien vyksta aštri tarpusavio konkurencija statybų rinkoje, konkursuose matoma vis daugiau kainų dempingavimo atvejų. Siekdamos bet kokia
kaina išgyventi ir užsitikrinti darbų kitiems metams, konkuruodamos dėl naujų užsakymų įmonės rizikuoja ir darbų kainas „numuša“ 10–15%, nors statybos darbų kaštai ir darbo užmokestis tikrai nemažėja. Toks scenarijus finale reiškia patiriamus nuostolius ir kelia retorinį klausimą – ar įmonė tikrai pajėgs įgyvendinti projektą už nerealiai žemą kainą?“, - aiškina D. Gedvilas.
Lyginant su praėjusiais metais, šiemet net 87% statybos bendrovių jaučia statybos darbų kaštų augimą, rodo apklausos duomenys. Beveik du trečdaliai įmonių teigia, jog 2020 m. didino darbo užmokestį savo darbuotojams: iki 30% atlyginimai augo 66% statybos bendrovių, stabilų darbo užmokestį išlaikė 29% įmonių, o darbo užmokestis mažėjo tik 5% bendrovių.
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas – kita opi problema statybų sektoriuje. 68% statybos įmonių apklausoje nurodė, jog kitais metais planuoja samdyti naujų darbuotojų, tačiau darosi vis sudėtingiau rasti kompetentingų ir motyvuotų specialistų. Rinkoje šiandien labiausiai trūksta projektų ir statybos vadovų, inžinierių, montuotojų, mūrininkų, betonuotojų, apdailininkų, suvirintojų.
„Įmonėms trūksta beveik visų sričių kvalifikuotų specialistų, tikrai norinčių dirbti, o ne tik ateinančių į darbą. Todėl kitais metais šalies statybų bendrovės gali susidurti su iššūkiais žmogiškųjų išteklių srityje. Darbo rinkoje vyksta tikri paradoksai - matomas nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius ir kvalifikuotos trūkumas. Per devynis šių metų mėnesius statybos veiklą vykdančios įmonės registravo net 16,7 tūkst. laisvų darbo vietų, bet reikalingų specialistų, deja, negali rasti. Akivaizdu, jog statybų sektoriuje turime didžiulį šešėlį, o mokesčius mokančioms statybos bendrovėms darosi vis sudėtingiau konkuruoti su visa armija nelegaliai dirbančių statybininkų“, - teigia D. Gedvilas.
Antroji pandemijos banga paveikė ir patį statybų procesą – įmonės susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų susirgimų koronavirusu ir saugaus darbo organizavimo. Darbai vyksta pamainomis, o tai lemia lėtėjantį statybų tempą. Dalis bendrovių mėnesiui ar daugiau stabdo darbą statybvietėse, nes darosi itin pavojinga dirbti.
D. Gedvilo teigimu, šiuo metu būtina peržiūrėti statybos projektų viešųjų pirkimų sutartis. Dalis įmonių jau dabar mato, kad negalės laiku pabaigti įgyvendinti projektų, nes siekia apsaugoti savo darbuotojus. Todėl turėtų būti nedelsiant peržiūrima teisinė bazė ir ieškomas sprendimas dėl įsipareigojimų vykdymo pagal viešųjų pirkimų sutartis, užsakovai ir rangovai turėtų iš naujo susitarti dėl realių terminų.
Apklausa taip pat parodė, kad 71% statybos sektoriaus įmonių per pandemiją nepasinaudojo valstybės pagalbos verslui priemonėmis.
„Statybų sektoriaus bendrovės iki šiol beveik nesinaudojo valstybės paramos verslui priemonėmis, kurios arba nebuvo reikalingos, arba įmonės neatitiko paramai gauti reikalingų kriterijų. Bene vienintelė prieinama pagalba statybų bendrovėms iki šiol yra subsidijos už prastovas, todėl turėtų būti suteikiama galimybė statybos verslui gauti paramą ir pasinaudoti efektyviu valstybės palaikymu”, - sako D. Gedvilas.
