Statybų sektoriuje susidarius kritinei situacijai dėl drastiškai pabrangusių statybos žaliavų kainų ir susidarius medžiagų trūkumui, didesnių statybos objektų savikaina pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) teigimu, statybų sektoriaus laukia didžiulis „cunamis“ ir jeigu nebus imtasi reikalingų veiksmų – mūsų valstybė jau šią žiemą neišvengs jo „bangos“ ir skaudžių padarinių.
„Statybų sektoriuje kilo didelė infliacija dėl atsigaunančio vartojimo, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos, taip pat dėl infliacijos baimės ir su tuo susijusių gyventojų investicijų į nekilnojamąjį turtą. Be to, dalis didžiųjų pasaulio ekonomikų kaip JAV ir Kinija aktyviai supirkinėja žaliavas, o tai dar labiau didina jų paklausą. Dalies žaliavų pristatymas irgi vėluoja dėl įvairių trikdžių logistikos grandinėse“, - susidariusią padėtį komentuoja LSA prezidentas Dalius Gedvilas.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, pramoninių ir statybinių žaliavų kaina, taip pat ir kuro, yra aukščiausia nuo 2014 m., o per pastaruosius metus išaugo 60 proc. TVF fiksuoja, kad per metus bendra metalų kaina išaugo 40 proc., vario – 85 proc., geležies – 113 proc., aliuminio – 59 proc., o energijos produktų kaina – net 172 proc.
Pasak D. Gedvilo, situacija Lietuvos rinkoje yra dar blogesnė dėl šalies geografinės padėties, turimų nacionalinių išteklių bei logistikos iššūkių. Lietuvoje brango visi svarbiausi statybos produktai: metalas ir jo gaminiai (110 proc.), statybinė mediena (20 proc.) ir jos gaminiai (50 proc.), plastikas ir jo gaminiai (80 proc.), stiklas ir jo gaminiai (10 proc.), betonas ir jo gaminiai (10 proc.), bitumas (30 proc.) ir kt. Vidutinis medžiagų pabrangimas nuo 2020 metų lapkričio mėnesio sudaro 45 proc.
„Didesnių statybos objektų savikaina jau pabrango šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų, gyvenamųjų pastatų – mažiausiai penktadaliu, priklausomai nuo naudojamų medžiagų rūšies ir kiekių. Deja, bet šiandien yra itin sudėtinga ar net neįmanoma užbaigti jau sudarytų rangos sutarčių. Jau tampa nebeaišku, kaip rangovams dalyvauti naujuose viešuosiuose pirkimuose, nes kainos drastiškai didėja, medžiagų tiekėjai ir gamintojai kainas nurodo vidutiniškai tik 14-ai dienų, o kartais – tik tos dienos kainą, tad turime nonsensą - užbaigus viešojo pirkimo procedūrą, rangovo pateiktas pasiūlymas jau nebeatitinka rinkos situacijos“, - sako D. Gedvilas.
Jo teigimu, statybos produktų brangimas nėra vien tik rangovų problema – tai kartu ir perkančiųjų organizacijų bei apskritai valstybės problema, kuri liečia visą visuomenę. Prognozuojama, kad šiemet dėl brangstančių statybos žaliavų bus neįgyvendinta apie trečdalis valstybės investicijų programoje numatytų projektų.
LSA siūlymu, esamoje situacijoje turėtų būti vykdomas kasmėnesinis viešųjų pirkimų sutartyse numatytų kainų indeksavimas, atsižvelgiant į realias rinkos kainas, kurias geriausiai indikuoja žaliavų biržos. Taip pat Vyriausybė turėtų nedelsiant kreiptis į Europos Komisiją, prašant nustatyti kompensavimo mechanizmą ES finansuojamų objektų statybos pabrangimui kompensuoti, kad šie projektai galėtų būti sėkmingai užbaigti, kaip tai padarė Europos statybos pramonės federacija (FIEC).
„Akivaizdu, jog rangovai nebegali užbaigti objektų be papildomo kompensavimo, todėl artimiausiu metu sulauksime bankrotų, teisminių bylų ir nutraukiamų sutarčių bangos. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos turės daugybę neužbaigtų objektų, kuriuos reikės konservuoti arba kurių užbaigimui reikės ieškoti naujo rangovo bei mokėti už jo paslaugas naujomis ir ženkliai didesnėmis kainomis. Todėl perkančiųjų organizacijų nuostolis jau užprogramuotas. Be to, kyla grėsmė, kad ES finansuojami objektai bus neužbaigti ir dėl to reikės grąžinti gautas ES lėšas. Todėl šiandien būtinas valstybiškas požiūris, kad tiek esamus, tiek naujus projektus būtų įmanoma įgyvendinti“, - teigia D. Gedvilas.
Anot jo, bankai, bandydami pažaboti infliaciją, galimai kels palūkanų normą, o tai gali iššaukti nekilnojamojo turto (NT) savininkų negebėjimą mokėti bankinių paskolų. NT vystytojai taip pat gali nebegalėti pastatyti jau iš brėžinių parduoto turto už sutartą kainą, o tai gali iššaukti nemokumo krizę NT įmonėse.
