2024 m. gegužės mėn.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai

LR viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projekto

Asociacija pateikė siūlymus statybos darbų viešųjų pirkimų gerinimui, siekiant skaidrumo ir sąžiningos rangovų konkurencijos:

1) dėl žalos atlyginimo priteisimo iš tiekėjų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (LAP).

Asociacijos nuomone perkančiųjų organizacijų galimybė pareikalauti prarasto ES finansavimo kaip žalos atlyginimo dėl LAP taikymo iš esmės apribojo tiekėjų galimybę ginčyti perkančių organizacijų sprendimus, tuo pačiu sumažino perkančių organizacijų sprendimų kontrolę.

Asociacija siūlo koreguoti teisės aktus, kad viešųjų pirkimų bylose pritaikius LAP, nėra atlyginami dėl LAP taikymo atsiradę nuostoliai arba į nuostolių sumą nėra įskaitomos perkančiosios organizacijos prarastas ES finansavimas.

2) dėl tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų už melagingą informaciją.

Asociacija siūlo pakeisti neracionaliai taikomą tiekėjų pašalinimo iš pirkimo procedūrų dėl tariamai melagingos informacijos praktiką, t.y. netaikyti šio instituto, jei netiksli informacija neturėjo esminės reikšmės pasiūlymo vertinimui ar viešojo pirkimo procedūrų eigai.

3) dėl „superspecialistų“.

Asociacija siūlo koreguoti ydingą praktiką taikant ekonominio naudingumo kriterijus, kuomet tiekėjas už „superspecialistų“ turėjimą gauna nepagrįstai daug balų, nors tokios patirties jo turimi specialistai objektyviai negalėjo sukaupti.

Turėtų būti nustatomas teisinis reguliavimas, kuris panaikintų prielaidas kaupti, o perkančiosioms organizacijoms vertinti teorinę, perteklinę specialistų patirtį. Konkrečiai, teisės aktuose numatant pareigą perkančiosioms organizacijoms pirkimo sąlygose nustatyti privalomą maksimalią kokybės ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus ribą. Tokiu būdu panaikinti prielaidą „auginti“ itin didelę fiktyvią patirtį turinčius specialistus.

4) dėl su tiekėjo juridinio asmens asmenine padėtimi susijusių aspektų vertinimo kaip ekonominio naudingumo kriterijų.

Asociacija siūlo įteisinti galimybę vertinti kaip ekonominio naudingumo kriterijus ne tik tiekėjo turimus specialistus, bet ir patį tiekėją - juridinį asmenį: jo patirtį, finansinius resursus, darbo užmokestį ir kitus aspektus, kurie viršija minimalius kvalifikacijos reikalavimus.