Asociacijos nuomone, valstybės parengtos paramos verslui priemonės turi trūkumų, dėl kurių parama verslui bus pavėluota arba apskritai nesuteikta.

Subsidija prastovose esančių darbuotojų darbo užmokesčiui išmokama darbdaviui tik tada, kai jis sumoka darbo užmokestį darbuotojui. Subsidija sukonstruota kompensaciniu principu ir ja gali pasinaudoti tik tas darbdavys, kuris turi pajamų darbo užmokesčiui sumokėti. Tie darbdaviai, kurių veikla dėl sustabdymo negeneruoja jokių pajamų, neturi galimybės patys sumokėti darbo užmokesčio, todėl negalės gauti subsidijos. Tokiu būdu turime paradoksalią situaciją, kuomet valstybės parama gali pasinaudoti tik tie verslai, kurie bent kažkiek uždirba ar iš anksčiau yra sukaupę pajamų, o ne tie, kurie visiškai neturi pajamų.

Asociacija siūlo patikslinti subsidijų išmokėjimo tvarką, numatant, jog subsidija darbdavio pasirinkimu gali būti mokama darbdaviui (kuris prieš tai turi būti išmokėjęs darbo užmokestį) arba tiesiogiai darbuotojui.

Valstybės parengtos įvairių formų paskolos, paskolų garantijos ir pan. padeda stabilizuoti įmonių finansinius srautus. Tačiau norint šiomis priemonėms pasinaudoti bus sugaišta daug laiko, kuris šiuo metu yra gyvybiškai svarbus norint išsaugoti visiškai sustojusį verslą.  Be to, valstybės garantija paskolai dar nereiškia, kad bankai tą paskolą suteiks, nes sunkumus patiriančiam verslui bankai kelia tam tikrus paskolų išdavimo kriterijus, o valstybės garantija yra tik vienas iš kriterijų.

Asociacija siūlo numatyti naują paramos priemonę – vienkartinę negrąžinamą išmoką verslui. Išmokos dydis – įmonės vidutinė mėnesio apyvarta, skaičiuojant pagal paskutinius 12 mėn. arba pagal 2019 metus. Ši priemonė realiai pagelbėtų verslui, nes būtų teikiama operatyviai be jokių sudėtingų sąlygų ar procedūrų.