Asociacija atkreipė dėmesį, kad karantino sąlygomis susidarė situacija, kuomet įmonių veikla yra uždrausta arba faktiškai nevyksta, darbuotojai yra atleisti, prastovose arba dirba nuotoliniu būdu (ne biure), tačiau civiliniai procesiniai veiksmai įmonių atžvilgiu yra vis tiek atliekami (pvz. siunčiami pranešimai, reikalaujama pateikti tam tikrus dokumentus, organizuojamas areštų bei išieškojimo veiksmų fizinis atlikimas ir pan.). Todėl įmonės negali tinkamai organizuoti savo gynybos, pateikti įrodymų ar dokumentų, deramai įgyvendinti rungimosi bei kitų civilinio proceso principų. Būna situacijų, kai net įmonių atstovai (pvz. advokatai) atsisako atlikti veiksmus, kadangi tam būtina lankytis žmonių susibūrimo vietose ir padidėja rizika sveikatai.

Tokia situacija yra teisiškai prieštaringa, nes pati valstybė karantino apribojimais tiesiogiai sustabdė įmonių veiklą arba faktiškai įtakojo veiklos sustabdymą, be to skatina saugotis ir saugoti kitus vengiant susitikimų bei išnaudojant nuotolinio darbo galimybes. Iš kitos pusės, valstybė nesustabdo procesinių veiksmų, kuriems įgyvendinti yra reikalinga veikianti (o ne suspenduota) įmonė ar fiziškai vietoje dirbantys įmonių darbuotojai.  Kyla situacijos teisėtumo klausimas, neužtikrinamas procedūros ar proceso dalyvio teisinis saugumas.

Asociacija siūlo įvertinti galimybę karantino metu riboti procesinių veiksmų atlikimą bei karantino laikotarpiui pratęsti procesinius terminus, kai procesiniuose veiksmuose turi dalyvauti įmonės, kurių veikla uždrausta arba dėl karantino sustabdyta.