LR Aplinkos ministerijai

LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai

Asociacija atkreipė dėmesį, kad jungtinės veiklos sutarties (JVS) su solidaria atsakomybe naudojimas statyboje yra problematiškas dėl šių priežasčių:

1) jungtinė veikla statybai nėra būdinga. Statyboje turi būti genrangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal piramidės principą (užsakovas – genrangovas – subrangovai), o ne solidarios atsakomybės principą. Taip numato Civilinio kodeksas bei statybos teisės aktai.

Statyboje jungtinė veikla turėtų būti naudojama tik viešojo pirkimo procedūros metu (t.y. rengiant ir teikiant pasiūlymą), tačiau po pasiūlymo laimėjimo, t.y. vykdant statybos darbus, partnerių santykiai turi būti grindžiami genrangos – subrangos principu, o jungtinės veiklos sutartyje turėtų būti apspręsta, kuris rangovas pasiūlymo laimėjimo atveju bus genrangovas, kuris – subrangovu (numatant, kokiems darbams).

2) solidari atsakomybė gali būti neįgyvendinama juridiškai, nes partneriai kaip specializuotos įmonės, gali neturėti ypatingojo statinio rangovo atestatų tai darbų sričiai, kurios reikalaujama atlikti, t.y. tai sričiai, kurioje darbų neatliko kitas partneris, kuris turėjo atitinkamą atestatą;

3) solidari atsakomybė gali būti neįgyvendinama fiziškai, nes partneriai dažniausiai būna specializuotos rangovų įmonės, kurios iš principo negali atlikti darbų už kitą partnerį, nes neturi atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ir įrangos, t.y. įmonė iš principo tokių darbų neatlieka;

4) solidari atsakomybė gali būti neįgyvendinama fiziškai, nes partneris gali neturėti fizinių pajėgumų atlikti darbų už kitą partnerį, nes turi kitus objektus ir įsipareigojimus, nors vertinant teoriškai kompetencijas darbams atlikti turi. Todėl ir dalyvavo viešajame pirkime kartu su kitais partneriais ir apsiėmė tik dalį darbų, nes neturi pajėgumų atlikti visų darbų;

5) reikalaujant iš partnerių atlikti darbus solidariai vieniems už kitus, gali būti pažeidžiamos viešųjų pirkimų procedūros, nes gali būti, kad pagrindinis partneris turėjo atlikti tam tikrą dalį darbų pats (toks buvo pirkimo dokumentų reikalavimas), todėl pagrindiniam partneriui pvz. bankrutavus, o kitiems partneriams atliekant jo darbų dalį, būtų pažeisti pirminiai pirkimo sąlygų reikalavimai.

6) jeigu solidari JVS partnerių atsakomybė realizuojama kaip finansinė atsakomybė, t.y. bet kuris partneris atsako už visus kitus partnerius ir turi įvykdyti jo finansines prievoles (pvz. grąžinti avansą už neatliktus darbus, sumokėti netesybas už darbų vėlavimą, atlyginti sutarties nesilaikymu užsakovui padarytus nuostolius ir kt.), tuomet tai nėra teisinga, nes partneriai negali kontroliuoti nei pagrindinio partnerio nei vieni kitų atliekamų darbų, tokiu būdu įtvirtinamas atsakomybės be kaltės principas.

Tik pagrindinis partneris turi kitų partnerių atliekamų darbų kontrolės teisę, todėl tik pagrindinis partneris turėtų atsakyti prieš užsakovą už visos statybos sutarties vykdymą. Todėl JVS partneriai turėtų dirbti pagal genrangos – subrangos principą, kai visą atsakomybę prieš užsakovą prisiima genrangovas.