KADA | 2021 m. balandžio mėn. |
KAM | LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai |
DĖL | LR Darbo kodekso įstatymo pakeitimo projekto |
APRAŠYMAS |
Asociacija nepritaria įstatymo projektui, kuris numato rangovo subsidarią atsakomybę už subrangovo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimą, kadangi tai prieštarauja esminiams teisės principams.
Įstatymo projekto įgyvendinimas suponuoja didelę administracinę naštą, kuri pareikalaus laiko, žmogiškųjų ir finansinių resursų sąnaudų. Rangovas turės kaupti, sisteminti ir tikrinti didžiulį kiekį informacijos apie subrangovų darbuotojus. Be to, rangovui atsiras našta ir papildoma rizika dėl subrangovo darbuotojų asmens duomenų tvarkymo pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.
Rangovui tvarkant subrangovų darbuotojų duomenis, iškils konfidencialumo problema, kuomet subrangovai turės atskleisti jį pasamdžiusiam rangovui (dažnai – tai konkurentui) savo darbuotojų duomenis (darbo užmokestį ir kt.).
Tarp rangovų ir subrangovų nėra pavaldumo santykių, todėl rangovas objektyviai negali patikrinti subrangovo darbuotojų įdarbinimo informacijos, jeigu subrangovas gera valia nesudarys tam sąlygų. Todėl ši rangovo pareiga yra sunkiai įgyvendinama ir prieštarauja teisingumo principui.
Įstatymo projektas valstybės funkcijas nepagrįstai perkelia verslui. Todėl valstybės ketinimas su darbo teisės pažeidimais kovoti verslininkų jėgomis iš esmės nesuderinami su šalyje egzistuojančia viešųjų funkcijų sistema bei prieštarauja teisingumo principui.
Asociacija taip pat nepritaria nuostatai, kuris numato imperatyvų reikalavimą mokėti darbo užmokestį pavedimu į mokėjimo sąskaitą, kadangi deklaruojami „šešėlio“ mažinimo tikslai nebus pasiekti, o projektas sukels eilę neigiamų pasekmių.
Imperatyvus reikalavimas atsiskaityti su darbuotoju pavedimu įtakos „šešėliui“ nedarys, nes „šešėliniuose“ darbo santykiuose visi mokėjimai atliekami tik grynaisiais, kadangi tai neatsekama ir kitaip būti negali. Todėl reikalavimą mokėti pavedimu „šešėlinė“ darbo rinka tiesiog ignoruos.
Tam tikromis aplinkybėmis gali būti sudėtinga atlikti atsiskaitymus negrynaisiais pinigais, o tokiais atvejais įstatymo projektas gali paskatinti „neoficialius“ atsiskaitymus, nes taip atsiskaityti bus paprasčiau, jeigu negrynais pinigais mokėti asmuo neturi galimybės. |