2023 m. gruodžio mėn.

Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui

Statybos įstatymo pakeitimo projekto

Asociacija išreiškė pritarimą Statybos įstatymo papildymui nauja 9¹ dalimi, kuria siekiama sureguliuoti situaciją, kuomet statytojas samdo keletą ar net keliolika rangovų atskiriems darbams atlikti ir statybvietėje niekada nebūna vieno rangovo (generalinio rangovo), kuris atsakingas už imperatyvių teisės aktų reikalavimų įvykdymą, t.y. nuolatinę darbų saugą statybvietėje, darbų, dokumentų bei kokybės valdymą, visaapimančią kokybės garantiją objekto pirkėjui, ir kt.

Sisteminė teisės aktų analizė rodo, kad taikant tokį statybos organizavimo modelį (kai statinių statyba organizuojama be generalinio rangovo, t.y. statytojui samdant atskirus pavienius rangovus atskiriems darbams atlikti), nėra įgyvendinama arba įgyvendinama nepilnai visa eilė imperatyvių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Statybos įstatymo papildymas nauja 9¹ dalimi užtikrins geresnį statybos teisės aktų laikymąsi, skaidresnę statybos dalyvių veiklą, didesnę statinio pirkėjų interesų apsaugą bei „šešėlio“ mažinimą.

2023 m. gruodžio mėn.

Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui

LR užimtumo įstatymo pakeitimo projekto

Asociacija palaiko tikslą kovoti su nelegaliu darbu, tačiau taikomų baudų dydis turi būti adekvatus padarytam pažeidimui ir jo sukeltai žalai.

Asociacija atkreipė komiteto dėmesį, kad įstatymo projektas, numatantis procentinę baudą nuo darbdavio metinių pajamų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį, nustato neteisingą ir neproporcingą atsakomybę:

1) įstatymo projekte numatyta, kad statyboje nelegaliu darbu laikytinas darbas neturint skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo. Tokiu būdu iš principo legaliai dirbantis asmuo (t.y. turintis darbo sutartį), tačiau dėl kažkokių priežasčių neturintis identifikavimo kodo, gali inspiruoti darbdaviui iki 0,5 mln. eur baudą (pakartotinio pažeidimo atveju - iki 1 mln. eur baudą).

Identifikavimo kodas savo prigimtimi yra tik pagalbinė priemonė inspektoriams gauti informaciją. Kodas pats savaime nesukuria ir nepanaikina darbo santykių, o yra išvestinė priemonė šiems santykiams identifikuoti. Todėl kodo neturėjimas negali būti prilyginamas nelegaliam darbui, jeigu darbo sutartis yra sudaryta. Už kodo neturėjimą negali būti baudžiama tokia pat bauda, kaip už tikrąjį nelegalų darbą nesant darbo sutarties - tai iš principo neteisinga ir neproporcinga;

2) statybos rangovų metinės pajamos gali siekti milijonines sumas, kadangi statybos sąmatas ženkliai išdidina statybinės medžiagos, nors rangovai dažniausiai medžiagų negamina, o tik nuperka jas iš tiekėjų. Jei medžiagas nupirktų tiesiogiai pats užsakovas, tokiu atveju rangovo sąmata ženkliai sumažėtų. Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, statybinės medžiagos sudaro 40-70 procentų visos sąmatos. Tokiu būdu statybinės medžiagos ženkliai padidina formalias rangovų pajamas, nors ekonomine prasme tai nėra jų sukurta „prekė“.

Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

3) generalinių rangovų pajamas sudaro visų objekto subrangovų atliktų darbų vertė kartu su visomis subrangovų panaudotomis statybinėmis medžiagomis ir įrenginiais (pvz. elektrinių katilais ir reaktoriais). Priklausomai nuo statomo objekto specifikos, subrangovai atlieka net iki 90 procentų visų darbų. Tokiu būdu už nelegaliai dirbantį pvz. pagalbinį darbuotoją procentinė bauda generaliniam rangovui bus skaičiuojama nuo milijoninių metinių pajamų, kurios didele dalimi susideda iš subrangovų atliktų darbų vertės.

Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

4) pažymėtina, kad statyboje nelegalios (neapskaitytos) pajamos sudaro ženklią privačių užsakymų apyvartos dalį. Todėl, nustačius baudą procentais nuo metinių pajamų, sukuriama paradoksali situacija, kuomet baudos dydis bus didesnis toms įmonėms, kurios skaidriai dirba ir sąžiningai parodo savo pajamas. Ir atitinkamai priešingai - kuo mažiau skaidri įmonė ir kuo daugiau pajamų neapskaito, tuo baudos dydis bus mažesnis, o tai savo ruožtu dar labiau skatins pajamų slėpimą ir nelegalų darbą.

Todėl procentinė bauda nuo metinių pajamų statyboje nėra teisinga;

5) bauda procentais nuo pajamų paprastai taikoma, kai verslo subjekto neteisėti veiksmai daro įtaka ekonominei aplinkai, vartotojams ar viešosioms vertybėms, o tokios verslo subjekto veiklos mastas logiškai susijęs su daromos įtakos dydžiu.

Nelegalaus darbo atžvilgiu taikytinas kitoks baudų nustatymo mechanizmas.

2023 m. lapkričio mėn.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai

Aplinkos apsaugos kriterijų taikymo, vykdant žaliuosius pirkimus, tvarkos aprašo pakeitimo projekto

Asociacija atkreipė ministerijos dėmesį į ydingą pirkimų praktiką, kuomet perkančiosios organizacijos darbų pirkimuose visus aplinkos apsaugos kriterijus pritaiko tiekėjams kaip pirkimo techninių specifikacijų / pasiūlymų pateikimo reikalavimus bei atitinkamai atitiktį visiems aplinkos apsaugos kriterijams vertina pirkimo procedūroje.

Statybos įstatymas bei Statybos techniniai reglamentai nustato nuoseklią statybos proceso logiką: Techninis projektas → Darbo projektas → Technologijos projektas. Todėl perkančiųjų organizacijų formuojama praktika pagrįsti žaliuosius kriterijus statybos produktams dar tik rangovo pasirinkimo stadijoje, t.y. nesant Darbo projekto arba net gi nesant Techninio projekto (kai statybos darbai perkami kartu su projektavimu), yra iš esmės ydinga ir iškraipo statybos proceso logiką.

Žaliosios statybos koncepcija turi būti nuosekliai įgyvendinama techniniame, darbo ir technologijos projektuose, o ne rangovo atrankos metu.

Asociacija siūlo patikslinti teisės aktus taip, kad viešuosiuose pirkimuose neliktų prielaidų perkančiosioms organizacijoms savaip interpretuoti žaliuosius reikalavimus ir iškraipyti statybos proceso logiką.