Asociacija atkreipė dėmesį, kad šiuo metu pagal viešai prieinamą informaciją statybos sektoriuje darbo tariamai ieško 15 945 asmenų. Tuo pačiu metu statybos sektoriuje yra ženklus darbuotojų trūkumas, o statybos įmonės pasirengę šiandien pat įdarbinti tūkstančius darbuotojų.  Esant tokiam paradoksui, kyla pagrįstų abejonių, kad didelė dalis užimtumo tarnyboje registruotų asmenų dirba nelegaliai ir tuo pačiu metu gauna valstybės pagalbą. Tokia situacija suponuoja, kad užimtumo sistema turi spragų, t.y. sudaro sąlygas nesąžiningiems asmenims gauti valstybės pagalbą, tuo pačiu metu iškraipoma statistika bei sukuriamas įspūdis, kad valstybės pagalba darbdaviams ieškant darbuotojų nereikalinga, nes ir taip darbuotojų yra didelis pasirinkimas.

Taip pat asociacija atkreipė dėmesį, kad statybos sektoriuje darbdaviams aktualu, kad priimamas į darbą asmuo turėtų žinių bei įgūdžių ir kad iš patikimo šaltinio būtų galima gauti įrodymą apie darbuotojo kompetencijas. Darbdaviams nepakanka formaliojo mokymo dokumento, kadangi formalusis mokymas savaime neužtikrina darbuotojo įgūdžių ir patirties. Todėl darbo ieškančiam asmeniui, kuris turi nešališkos organizacijos išduotą kompetencijų įvertinimo dokumentą, yra daug lengviau susirasti darbą. LR Užimtumo įstatymo 36 straipsnis numato, kad viena iš paramos mokymuisi priemonių yra neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, tačiau ši priemonė nėra pakankamai išnaudojama. Asociacija siūlo organizuoti diskusiją dėl darbuotojų kompetencijų vertinimo, kaip priemonės darbuotojų paieškos ir įdarbinimo gerinimui.

Asociacija siūlo įsteigti registrą, kuriame būtų kaupiama informacija apie kredito įstaigų bei draudimo įmonių produktus, naudojamus statybos sektoriuje, t.y.: privalomąjį statybos darbų draudimą; privalomąjį statybos dalyvių civilinės atsakomybės draudimą; rangovo / NT vystytojo garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimą pagal Statybos įstatymo 41 str. (banko garantiją, laidavimo draudimą); pasiūlymo galiojimo, avanso grąžinimo bei sutarties įvykdymo užtikrinimą (banko garantiją, laidavimo draudimą) statybos darbų pirkimuose.

Asociacijos nuomone, nauda iš registro būtų įvairiapusė, pavyzdžiui:

- galimybė perkančiosioms organizacijoms patikrinti tiekėjo atitiktį reikalavimui turėti reikiamus draudimus ir užtikrinimus, atsisakant popierinių ar skaitmeninių kopijų ir tokiu būdu mažinant administracinę naštą;

- galimybė bet kuriam užsakovui (tiek privačiam, tiek viešajam) patikrinti rangovo vienu metu turimų prievolių užtikrinimo priemonių apimtį, vertinant įsipareigojimų įvykdymo riziką;

- prielaidos didinti skaidrumą statybos darbų viešuosiuose pirkimuose bei sąžiningą statybos dalyvių konkurenciją; 

- galimybė sukurti integracija su NT registru ir prie statinių priskirti informaciją apie statiniui taikomas garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo priemones. Tokia informacija būtų naudinga NT pirkėjams; ir kt.

Asociacijos nuomone, visais atvejais, kai perkančioji organizacija ne dėl tiekėjo kaltės nutraukia pradėtas procedūras ar atmeta visus pasiūlymus, tiekėjai patiria išlaidas (darbuotojų ar pasamdytų konsultantų sugaištas laikas ir jų darbo apmokėjimas rengiant pasiūlymus, sugaištas laikas pasitelkiant partnerius ir subrangovus, išlaidos užtikrinimams/garantijoms gauti). Todėl perkančiajai organizacijai nutraukus pradėtas procedūras ar atmetus visų tiekėjų pasiūlymus, kartu būtina užtikrinti teisingą ir sąžiningą tiekėjų interesų apsaugą, t.y. būtina numatyti perkančiosioms organizacijoms pareigą kompensuoti tiekėjų išlaidas bei pavesti LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijai parengti išlaidų apskaičiavimo metodiką.

Taip pat, asociacijos nuomone, siūlomi profesinio pažeidimo reglamentavimo pakeitimai nėra aiškūs ir tikslūs, atskiros nuostatos dubliuojasi. Kritikuotina įstatymo projekto rengėjo pozicija, kad pašalinti iš pirkimo procedūrų galėtų pakakti tam tikrų institucijų sprendimų ar įtarimų administracinio pobūdžio pažeidimais (pavyzdžiui, dėl darbo, konkurencijos ar kitų sričių teisės klausimų, kai šie įtarimai ar pažeidimai nebūtų galutinai ištirti teismine tvarka).

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.