Asociacija pateikė pasiūlymus dėl Aplinkos ministerijos parengto LR viešųjų pirkimų įstatymo projekto, kuriuo siekiama disciplinuoti genrangovų atsiskaitymą su subrangovais viešuosiuose pirkimuose.

Asociacijos nuomone, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas jau numato atsiskaitymo tarp ūkio subjektų terminus, todėl naujame projekte numatytas 20 dienų atsiskaitymo terminas neatitinka aukščiau minėto įstatymo nuostatų ir įtvirtins koalizinį reguliavimą. Be to, 20 dienų terminas nėra įprastas praktikoje, nes dažniausiai taikomas 30 dienų terminas po darbų (darbų etapo) užbaigimo, todėl abejotina, ar nebus pernelyg sudėtinga ir painu vienu metu taikyti dvejopą termino skaičiavimo algoritmą.

Pažymėtina, kad genrangovas ir subrangovas gali būti sutartyje nustatę terminą bei jo atskaitos tašką, kuris yra abiem šalims priimtinas. Todėl svarbu ne pats terminas, o kad jo būtų laikomasi. 

Todėl nėra būtinybės primesti šalims kitokių terminų, nei jau numato LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, tačiau galima nustatyti pasekmes, kurios skatintų genrangovus laikytis terminų. Tokiomis pasekmėmis yra įstatymo projekte numatyta galimybė, kad už atsiskaitymo terminų nesilaikymą genrangovas gali būti įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Tačiau statyboje genrangovas gali turėti daug subrangovų ir kiekvienam iš jų atlikti daugybę mokėjimų. Todėl pasekmė, kad genrangovas už vieną atsiskaitymo su subrangovu pažeidimą jau gali būti įtrauktas nepatikimų tiekėjų sąrašą, yra pernelyg griežta.

Asociacija siūlo įstatymo projektą tikslinti, kad tokia pasekmė genrangovo atžvilgiu gali būti taikoma tik jei su konkrečiu subtiekėju nebuvo atsiskaityta 2 kartus per 1 metus

Asociacija pateikė eilę pastabų bei pasiūlymų dėl Rangos darbų su projektavimu techninės specifikacijos bei pirkimo sutarties projektų.

Asociacija siūlo:

1) numatyti išlygą, kad tiekėjas neatsako, kai dėl investiciniame plane esančių klaidų ar netikslumų reikia koreguoti techninį darbo projektą ir/arba atsirado papildomų darbų poreikis. Tiekėjas, rengdamas projektą, vadovausis investicinio plano sprendiniais ir jų teisingumo nebetikrins. Jeigu investiciniame plane bus klaidos, tai jos neišvengiamai persikels ir į techninį darbo projektą, o dar vėliau – į statybas. Tokiais atvejais tiekėjas (kaip projektuotojas ir rangovas) turi teisę reikalauti atlyginti projekto koregavimo ir papildomas statybos išlaidas, nes jis neatsako už investicinio plano rengėjo klaidas;

2) tikslinti paslaugų turinį (dėl tyrėjo paslaugų);

3) aiškiau atskirti tiekėjo (kaip projektuotojo) ir to paties tiekėjo (kaip rangovo) pareigas;

4) sudaryti rangovui galimybę pasirinkit sutarties vykdymo užtikrinimo priemonę, kadangi ne kiekvienas tiekėjas galės gauti banko garantiją už protingus kaštus;

5) gen.rangovas turėtų atlikti bent dalį statybos darbų (pvz. 30 proc.), kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos;

6) apriboti sutarties nutraukimo galimybes užsakovui, kai pažeidimas iš rangovo pusės nėra esminis;

7) koreguoti delspinigių skaičiavimą, kad būtų skaičiuojama ne nuo visos sąmatos, o tik nuo pradelstų darbų kainos;

8) tikslinti defektų šalinimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo panaudojimo procedūras; aiškiau reguliuoti darbų priėmimą – perdavimą;

9) vesti elektroninį, o ne popierinį statybos darbų žurnalą. Elektroninis žurnalas sudaro prielaidas stebėti statybos procesą online principu, operatyviai surasti ir naudoti statybos informaciją, didinti statybos procesų valdymo kokybę, statybos skaidrumą;

10) eilė kitų pastabų ir pasiūlymų.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.