Asociacija  atkreipė komiteto dėmesį į kritinę situaciją, kuri susidarė valstybės finansuojamose statybose. Dėl karinio konflikto Ukrainoje bei ekonominių sankcijų, kurios pritaikytos Rusijai ir Baltarusijai, ženkliai išaugo visų pagrindinių statybinių medžiagų kainos, kai kurių medžiagų kaina padidėjo net dvigubai. 

2022 m. Valstybės investicijų programa (toliau - VIP) buvo parengta ir patvirtinta skaičiuojant anksčiau galiojusiomis kainomis, todėl negalės būti įgyvendinta. Rangovai nedalyvaus naujai skelbiamuose statybos darbų viešųjų pirkimų konkursuose VIP suplanuotomis kainomis, todėl nebus kam pastatyti VIP numatytų objektų. Net jei pavieniai rangovai dėl užsakymų stokos rizikuotų ir imtųsi įgyvendinti tokius objektus, objektyviai neįmanoma tokių objektų pastatyti, nes VIP suplanuotos statybų kainos nėra realios.

Kritiška situacija yra ir tuose VIP objektuose, kurie jau pradėti įgyvendinti. Statybos darbų viešojo pirkimo sutartyse nėra numatyta adekvataus kainų indeksavimo galimybė, be to užsakovai nėra suformavę finansinio rezervo padidėjusių statybos kaštų finansavimui. Todėl rangovai negali įvykdyti jau sudarytų sutarčių. Neindeksavus kainų, pradėti objektai liks neužbaigti, nes rangovai negali finansuoti šimtais tūkstančių ar net milijonais eurų padidėjusių sąmatų. Jeigu valstybė artimiausiu metu neišspręs finansavimo klausimo, turėsime daugybę „užšaldytų“ objektų, tarp jų ir strateginių. 

Asociacijos nuomone, 2022 m. VIP iš esmės yra neįgyvendinama, todėl būtina skirti dėmesį šiai problemai.

Asociacija taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad Finansų ministerija yra išsakiusi nuomonę, jog perkančiosios organizacijos (jų savininkai - asignavimų valdytojai) turėtų teikti ministerijai informaciją apie poreikį koreguoti VIP, kad ministerija, matydama visą poreikį, ateityje galėtų inicijuoti VIP keitimą. Akivaizdu, kad ši procedūra truks labai ilgai, todėl einant Finansų ministerijos pasiūlytu keliu, 2022 m. VIP liks neįgyvendinta su visomis iš to sekančiomis neigiamomis pasekmėmis valstybės ūkiui, vartotojams, statybos sektoriui. Būtina ieškoti žymiai greitesnių problemos sprendimo būdų.

Asociacija nepritaria Darbo kodekso 144 straipsnio pakeitimui, pagal kurį įstatymo projekto rengėjai siūlo atsisakyti kompensacijų už darbus, kurie yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekami lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu.

Statybos darbai pagal savo prigimtį yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekami lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Darbuotojai nuolat išvažiuoja iš gyvenamosios vietos (miesto, savivaldybės), palieka šeimas, dirbdami lauko sąlygomis patiria nepatogumus, kai reikia persirengti, maitintis ar rūpintis higiena. Todėl teisinga, kad statybos sektoriaus darbuotojams pagal DK 144 str. 8 d. yra mokamos kompensacijoms (neapmokestinant jų GPM ir soc. draudimo įmokomis). 

Siūlymas naikinti DK 144 str. 8 d. numatytas kompensacijas faktiškai paneigia darbuotojų teisę į teisingą darbo sąlygų bei jų finansinės išraiškos reguliavimą. Asociacijos nuomone, jeigu pasitaiko pavienių piktnaudžiavimo atvejų, kuomet darbo užmokestis „slepiamas“ kompensacijų forma (išvengiant mokesčių), su pažeidimais reikia kovoti individualia tvarka, o ne panaikinat kompensacijas visiems darbuotojams.

LR Ministrei Pirmininkei

LR ministerijoms

Viešųjų pirkimų tarnybai

Perkančiosioms organizacijoms

Lietuvos statybininkų asociacija kartu su asociacija „Lietuvos keliai“ išreiškė susirūpinimą dėl kritinės situacijos, susidariusios valstybės finansuojamuose statybos objektuose. Dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą bei Rusijai ir Baltarusijai pritaikytų ekonominių sankcijų, stipriai padidėjo visų pagrindinių statybinių medžiagų kainos ir statybos įmonės niekaip nėra pajėgios tokio žymaus brangimo kompensuoti ar padengti.  

Galimas sprendimas susiklosčiusioje kritinėje situacijoje – kainų indeksavimas. Deja, pagal statybos darbų viešojo pirkimo sutartis, galimybės atlikti adekvatų kainų indeksavimą nėra, nes perkančiosios organizacijos dažniausiai nesutinka indeksuoti kainų arba neturi tam lėšų.

Net ir esant akivaizdžiai rizikai, kad statybos maždaug 150-yje objektų visoje Lietuvoje sustos ir bus neužbaigtos, 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitime jokie papildomi finansavimo šaltiniai nenumatyti. 

Per pastaruosius du mėnesius asociacijos dėl statybos darbų viešojo pirkimo sutarčių pakeitimo kreipėsi į visas kompetentingas institucijas: Vyriausybę, suinteresuotas ministerijas, Viešųjų pirkimų tarnybą. Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Viešųjų pirkimų tarnyba pritarė sutarčių keitimui ir kainų indeksavimui, vis dėlto realus indeksavimas beveik nevyksta, nėra koordinuojamas valstybės mastu, viską paliekant savieigai ir perkančiųjų organizacijų gerai valiai, kurios dažniausiai nėra.

Asociacijos pažymi, kad šioje situacijoje statybų įmonėms neliks kitos išeities, kaip sustabdyti sutartis arba jas visiškai nutraukti. Asociacijos prašo perkančiąsias organizacijas bei jų savininko teises įgyvendinančias ministerijas išreikšti aiškią politinę valią ir nedelsiant spręsti kainų indeksavimo problemą, surandant reikiamus finansinius resursus ir nustatant aiškius indeksavimo kriterijus visiems valstybės ir jos įmonių užsakomiems statybų projektams.

Asociacija pateikė siūlymus Lietuvos ilgalaikės renovacijos strategijosveiksmų plano, kurį rengia Aplinkos ministerijos sudaryta darbo grupė, projektui:

1. Asociacija siūlo į renovacijos procesą įtraukti naują dalyvį, t.y. konsultantą (atestuotą statybos inžinierių), kuris padėtų gyventojams komunikuojant su investicinio plano rengėju, vėliau su projektuotoju ir statybos rangovu, atliktų savotiško eksperto-auditoriaus funkcijas. Konsultanto paslaugos turėtų būti finansuojamos valstybės lėšomis. Praktika parodė, kad investicijų plano rengėjas neatstovauja gyventojų interesų, investicijų planai rengiami atmestinai, su klaidomis, kurios vėliau persikelia į kitus renovacijos etapus. Todėl išskirtinai gyventojų interesus atstovaujančio konsultanto įvedimas į renovacijos procesą padėtų užkirsti kelią klaidų atsiradimui jau pradinėje stadijoje, t.y. rengiant investicijų planą. 

2. Siekiant gerinti renovacijos kokybę, Asociacija siūlo stiprinti LR Statybos įstatyme numatytas priemones tiriamiesiems darbams. Didžioji dalis trūkumų lieka nepastebėti dėl statinių modernizacijos procese nureikšminto statinių tyrimų etapo. Tyrimų metu būtų galima taikyti šiuolaikines technologijas ir skaitmenizavimą, t.y. atlikti renovuojamo pastato 3D skenavimą. O jeigu vykdoma kvartalinė statinių renovacija, tai būtina taikyti ir BIM metodologiją. Tai padėtų parengti kokybiškesnį investicijų planą ir techninį-darbo projektą, parengti tikslesnes sąmatas, išvengti klaidų, sumažinti nenumatytų darbų atsiradimą riziką, sumažinti ginčų atsiradimo tikimybę. 

3. Asociacija siūlo tobulinti viešųjų pirkimų procesą didinant kvalifikacijos reikalavimus visiems renovacijos dalyviams: investicijų plano rengėjui, projektuotojui, rangovui, techniniam prižiūrėtojui. Aukštesni kvalifikacijos reikalavimai užtikrins profesionalių tiekėjų pritraukimą, tačiau su sąlyga, kad nebus taikomas mažiausios kainos principas.

4. Daug patikimų rangovų šiuo metu net nedalyvauja viešuosiuose renovacijos darbų pirkimuose dėl neadekvačių renovacijos darbų kainų. Jau pačioje pradžioje neteisingai apskaičiuojama renovacijos darbų pirkimo kaina, todėl rangovai nedalyvauja pirkimuose, o pirkimai organizuojami po kelis kartus. Būtina vykdyti renovacijos darbų pirkimus tik už realią rinkos kainą, tokiu būdu užtikrinant rangovų suinteresuotumą dalyvauti viešuose pirkimuose. Be to, reikia numatyti galimybę, kad gyventojai iš karto pritartų statybos darbų kainos didėjimo algoritmui, jeigu neatsirastų statybos įmonė, kuri pageidautų atlikti darbus už patvirtintą pradinę kainą.

Asociacija siūlo atsisakyti mažiausios kainos principo, atrenkant rangovą, ir nevykdyti statybos darbų pirkimų žemiau skaičiuojamosios kainos, tokiu būdu užtikrinant rangovams realias rinkos kainas ir pritraukiant patikimus rangovus.

5. Asociacija siūlo numatyti griežtesnės priemones siekiant kontroliuoti techninio prižiūrėtojo turimų objektų kiekį bei privalomų valandų objekte faktinį kiekį. Tokiu būdu užtikrinti realią techninę priežiūrą renovuojamuose objektuose.

Asociacija siūlo nenukelti BIM taikymo viešuosiuose pirkimuose net į 2026 metus, o pradėti taikyti kiek įmanoma anksčiau. Turint omenyje naudą, kurią teikia BIM taikymas viešuosiuose pirkimuose, atidėti BIM taikymą platesniam perkančiųjų organizacijų ratui net 4 metų laikotarpiui būtų niekuo nepateisinima ir žalinga viešojo intereso požiūriu.

Asociacija atkreipė dėmesį, kad ID kodo taikymas sukurs sektoriui administracinę naštą. Asociacija siūlo sumažinti administracinę naštą tokiais būdais:

1) sudaryti galimybę šią naujai kuriamą ID kodo sistemą integruoti su šiuo metu sektoriuje esamomis ir verslo naudojamomis statybviečių / darbuotojų apskaitos bei kontrolės sistemomis. Tokiu būdu palengvinti rangovams duomenų apie ID kodą suradimą, tikrinimą ir valdymą.

Tuo tikslu asmeniui turėtų būti išduodamas tik vienas kodas (o ne keletas kodų), kuris susiejamas su asmeniu (o ne su darbdaviu / individualia veikla). Statytojui ar jo įgaliotam rangovui, kuris atsako už patekimo į statybvietę kontrolę, turėtų būti leidžiama matyti visą kode esančią informaciją apie visas į statybvietę patenkančio asmens darbovietes / individualią veiklą, kadangi kodas būtų vienas;

2) rangovams turėtų būti leidžiama asmenų patekimo į statybvietę kontrolę vykdyti ne tik per ID kodo patikrą, bet ir alternatyviu būdu (rangovo pasirinkimu). Nemaža dalis rangovų jau dabar kontroliuoja patekimą į statybvietę ir daro tai netgi griežčiau nei primityvus ID kodo patikrinimas (pvz. kartu tikrinamas ir asmens blaivumas). Tokiems rangovams turėtų būti leidžiama netikrinti ID kodo, jeigu jų naudojama sistema fiksuoja patekimo į statybvietę pradžią, pabaigą ir identifikuoja asmenį.

Asociacija gauna iš statybos įmonių, kurios yra sudarę statybos darbų viešųjų pirkimų sutartis, paklausimus apie galimybę nukelti darbų atlikimo terminus, kai rangovas neturi galimybių laiku užbaigti darbų dėl darbuotojų saviizoliacijos arba susirgimo COVID-19 arba dėl to, kad negauna laiku statybinių medžiagų, kadangi medžiagų gamintojai dėl tokių pačių priežasčių negali laiku pagaminti medžiagų.

Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokiais atvejais inicijuoti sutarties pakeitimą tarp sutarties šalių – rangovo ir perkančiosios organizacijos, tačiau sutarties pakeitimas savaime neišsprendžia asignavimų, kuriuos yra gavusi perkančioji organizacija statybos darbams, perkėlimo klausimo.

Asociacijos nuomone, asignavimai tokiais atvejais turėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus. Priešinga politika prieštarautų valstybės deklaruojamam tikslui teikti pagalbą nukentėjusiam verslui bei skatinti ekonomiką pandemijos metu.

Asociacija prašo Finansų ministerijos skubos tvarka inicijuoti reikiamus pakeitimus arba išaiškinimus, kad statybos darbams skirti asignavimai galėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Valstybinei darbo inspekcijai

Asociacija siūlo teisės aktų pakeitimą, susijusį su statybos sektoriaus darbų saugos organizavimu įmonėse. 

Pagal šiuo metu galiojančio LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnį darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, būtinaaiškiau atriboti mokymąsi nuo instruktavimo. Mokymąsi priskirti darbuotojo pareigoms, o darbdaviui palikti tik instruktavimą. 

Asociacija atkreipė dėmesį, kad darbų saugos klausimai skirstomi į dvi grupes: 

1) bendrieji darbų saugos reikalavimai, kurie taikomi atliekant tam tikrus statybos darbus, naudojant tam tikrus įrankius, mechanizmus ir medžiagas, t.y. statybos profesinės veiklos klausimai; 

2) darbų saugos specifika konkrečioje įmonėje (objekte, darbo vietoje), kuri yra skirtinga kiekvienoje įmonėje ir kurią gali žinoti tik pati įmonė, t.y. darbdavys.

Asociacijos nuomone, darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga (išskyrus atvejus, kai amato darbuotojas mokosi pas darbdavį). 

Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus. Žinių patikrinimo metu darbuotojui turėtų būti išduodamas dokumentas (kortelė, pažymėjimas), kuris įrodo darbuotojo gebėjimą saugiai dirbti. Kadangi šios žinios yra universalios ir nepriklauso nuo konkrečios įmonės specifikos, todėl darbuotojui keičiant darbovietę dokumentas lieka pas darbuotoją ir toliau galioja. Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos ypatumus darbo vietoje.

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, padėtų gerinti darbų saugos organizavimą statybvietėse, teisingiau paskirstytų administracinę naštą.

Asociacija pritaria įstatymo pakeitimo tikslui – užtikrinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys laikytųsi darbų saugos reikalavimų, ir tuo tikslu išplėsti Valstybės darbo inspekcijos (VDI) įgaliojimus. 

Tačiau asociacija atkreipė dėmesį, kad taikant šį bendrojo pobūdžio reguliavimą statybos srityje, atsiras specifinės situacijos, kurias būtina iš anksto įvertinti ir, esant reikalui, reglamentuoti:

1. Statybos įstatymo 18 str. 9 d. numato, kad tais atvejais, kai statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi ne tik Statybos įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) pareigas, bet ir rangovo pareigas. Todėl nėra vienareikšmiškai aišku, ar VDI kompetencijoje yra kontrolė tų situacijų, kai statyba vykdoma ūkio būdu.

2. Įstatymo projekte numatyta VDI teisė laisvai patekti į bet kurią darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą. Asociacija atkreipė dėmesį, kad statyboje darbo ar veiklos vykdymo vieta paprastai yra statybvietė, t.y. trečiajam asmeniui - užsakovui priklausantis sklypas ar pastatas. Todėl patenkant į darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą, visuomet bus patenkama ne į to asmens, kuris galimai daro pažeidimą, bet į trečiojo asmens nuosavybę. Svarstytina, ar nereiktų aptarti tokios situacijos detaliau.

3. Individuali veikla statyboje ypač dažnai pasireiškia buto apdailos / remonto darbais, kuriems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Gali būti situacijų, kai išoriškai bus sunku nustatyti, ar vyksta statybos (apdailos / remonto) darbai ar tiesiog tvarkoma patalpa. Jeigu VDI patikrinimas vyktų tais atvejais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, VDI būtų lengviau įrodyti, kad patalpoje tikrai vykdomi statybos darbai su atitinkamai iš to sekančiais saugos reikalavimais, o ne patalpos tvarkymo darbai.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.