Asociacija siūlo koreguoti kompetencijų vertinimo principus, suteikiant įgaliojimus verslo asociacijoms vykdyti kompetencijų vertinimo institucijų funkcijas. 

Darbdaviai nuolatos susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problema. Todėl svarbu, kad būsimieji darbuotojai įgytų ne tik formalią kvalifikaciją, bet turėtų realias kompetencijas, kurių reikia vienam ar kitam darbui. Įvertinti, ar darbuotojas turi reikiamas kompetencijas, geriausiai gali darbdaviai, nes verslas (darbdaviai) geriausiai žino rinkos poreikius. 

Naujoje Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo redakcijoje galima įžvelgti siekį į šalies profesinio mokymo bei darbo rinką sugrąžinti valstybinį reguliavimą, ženkliai padidinti valstybės vaidmenį ar net sukurti savotišką valstybės monopolį.

Asociacijos nuomone, tokia naujai kuriama sistema iš esmės neatitinka nei šiandienos, nei rytojaus darbo rinkos poreikių, nes su didele sparta kinta tiek profesijos, tiek medžiagos, technologijos, įrengimai ir kitos darbo priemonės, todėl valstybinio administravimo principas yra užprogramuotas morališkam atsilikimui. Verslas greičiau atnaujina medžiagas, technologijas, įrengimus ir darbo priemones, darbdaviai geriau žino darbo rinkos poreikius, reikalingas darbuotojų kompetencijas ir jų turinį. Tik dalyvaujant verslui, įmanoma betarpiškai ir operatyviai atliepti į rinkos pokyčius, parengti aukštos kvalifikacijos specialistus ir kurti konkurencingą šalies ūkį. Sumažinus darbdavių įtaką kompetencijų vertinime, vertinimo procesas parars ryšį su realiu gyvenimu, realiais rinkos poreikiais.

LR Aplinkos ministerijai

VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui

Asociacija atkreipė dėmesį, kad pagal LR statybos įstatymą bei statybos techninį reglamentą „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ ypatingojo statinio rangovo atestacijos metu yra tikrinama tik Lietuvos rangovų turimos atestuotų statybos vadovų bei kitų specialistų įdarbinimo faktas, turimos statybos taisyklės. Iš užsienio juridinių asmenų šių dokumentų nereikalaujama. Tokiu būdu ypatingojo statinio rangovams – Lietuvos ir užsienio įmonėms taikomos nevienodos konkurencinės sąlygos.

Asociacijos nuomone yra svarbu, kad būtent užsienio rangovai turėtų Lietuvoje atestuotus statybos vadovus bei kompetentingus darbuotojus. Rangovų sukauptas žmogiškasis kapitalas ir darbų kokybės įgyvendinimui reikalinga techninė bazė, turi užtikrinti ir garantuoti, kad užsienio rangovas žinos apie statybos procesą, techninį normavimą bei statybos darbams keliamus reikalavimus Lietuvoje. Todėl, užsienio rangovai atvykstantys dirbti į Lietuvą privalo, kaip ir Lietuvos rangovai, turėti Lietuvoje galiojančias statybos taisykles.

Asociacija siūlo LR statybos įstatymo pakeitimą, kuris padėtų spręsti statybos sektoriaus problemas:

1) mažinti „šešėlį“ statybos sektoriuje;

2) didinti saugą statybvietėse;

3) didinti statybos darbų kokybę ypatingųjų statinių statyboje;

4) skaidriau ir efektyviau organizuoti viešuosius pirkimus, t.y.: mažinti galimybę laimėti viešųjų pirkimų užsakymus rangovams, kurie nėra pajėgūs atlikti darbų; paskirstyti viešųjų pirkimų užsakymus tarp platesnio rato rangovų; padidinti galimybę viešųjų pirkimų užsakymus gauti tiems rangovams, kurie turi kvalifikuotus darbuotojus, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją, išlaiko pastovias darbo vietas ir yra pajėgūs kokybiškai atlikti darbus;

5) gerinti konkurencinę aplinką sąžiningam statybos verslui bei profesionaliems darbuotojams.

Siekiant aukščiau paminėtų tikslų, Asociacija siūlo šias priemones:

• sukurti laiko apskaitos instrumentą, padėsiantį valstybei kontroliuoti statybvietėse esančių asmenų buvimo laiką, o rangovams padėsiantį kontroliuoti į statybvietes patenkančius asmenis;
• detaliau reglamentuoti ypatingųjų statinių statybos rangovų pareigą turėti darbuotojus;
• sukurti statybos sektoriaus darbuotojų sąrašą (duomenų bazę) ir įteisinti statybos sektoriaus darbuotojo kortelę;
• įdiegti statybos sektoriaus darbuotojų kompetencijų vertinimo sistemą, taikant Statybos sektoriaus profesinį standartą.

Asociacija gauna iš statybos įmonių, kurios yra sudarę statybos darbų viešųjų pirkimų sutartis, paklausimus apie galimybę nukelti darbų atlikimo terminus, kai rangovas neturi galimybių laiku užbaigti darbų dėl darbuotojų saviizoliacijos arba susirgimo COVID-19 arba dėl to, kad negauna laiku statybinių medžiagų, kadangi medžiagų gamintojai dėl tokių pačių priežasčių negali laiku pagaminti medžiagų.

Nors Civilinis kodeksas numato galimybę tokiais atvejais inicijuoti sutarties pakeitimą tarp sutarties šalių – rangovo ir perkančiosios organizacijos, tačiau sutarties pakeitimas savaime neišsprendžia asignavimų, kuriuos yra gavusi perkančioji organizacija statybos darbams, perkėlimo klausimo.

Asociacijos nuomone, asignavimai tokiais atvejais turėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus. Priešinga politika prieštarautų valstybės deklaruojamam tikslui teikti pagalbą nukentėjusiam verslui bei skatinti ekonomiką pandemijos metu.

Asociacija prašo Finansų ministerijos skubos tvarka inicijuoti reikiamus pakeitimus arba išaiškinimus, kad statybos darbams skirti asignavimai galėtų būti perkeliami į kitus biudžetinius metus.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

Valstybinei darbo inspekcijai

Asociacija siūlo teisės aktų pakeitimą, susijusį su statybos sektoriaus darbų saugos organizavimu įmonėse. 

Pagal šiuo metu galiojančio LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnį darbuotojų mokymas ir instruktavimas yra darbdavio pareiga. Asociacijos nuomone, būtinaaiškiau atriboti mokymąsi nuo instruktavimo. Mokymąsi priskirti darbuotojo pareigoms, o darbdaviui palikti tik instruktavimą. 

Asociacija atkreipė dėmesį, kad darbų saugos klausimai skirstomi į dvi grupes: 

1) bendrieji darbų saugos reikalavimai, kurie taikomi atliekant tam tikrus statybos darbus, naudojant tam tikrus įrankius, mechanizmus ir medžiagas, t.y. statybos profesinės veiklos klausimai; 

2) darbų saugos specifika konkrečioje įmonėje (objekte, darbo vietoje), kuri yra skirtinga kiekvienoje įmonėje ir kurią gali žinoti tik pati įmonė, t.y. darbdavys.

Asociacijos nuomone, darbuotojas, kuris pageidauja dirbti statyboje, turi turėti ne tik profesijos žinias, bet ir nuo tos profesijos neatsiejamas saugos žinias, t.y. žinias apie tai, kaip darbus saugiai atlikti. Tokių žinių turėjimas turėtų būti darbuotojo kaip tam tikros srities profesionalo pareiga, o ne darbą suteikiančio darbdavio pareiga (išskyrus atvejus, kai amato darbuotojas mokosi pas darbdavį). 

Šias žinias darbuotojas jau turi turėti ateidamas dirbti, o žinių patikrinimas turėtų vykti pas išorinius ekspertus. Žinių patikrinimo metu darbuotojui turėtų būti išduodamas dokumentas (kortelė, pažymėjimas), kuris įrodo darbuotojo gebėjimą saugiai dirbti. Kadangi šios žinios yra universalios ir nepriklauso nuo konkrečios įmonės specifikos, todėl darbuotojui keičiant darbovietę dokumentas lieka pas darbuotoją ir toliau galioja. Jeigu darbuotojas pateikia darbdaviui tokį dokumentą, darbdaviui tai yra įrodymu, kad darbuotojas turi reikiamas darbų saugos žinias, reikiamą saugaus darbo kompetenciją. Tokiu atveju darbdavys privalėtų instruktuoti darbuotoją tik apie saugos ypatumus darbo vietoje.

Asociacijos nuomone, toks mokymo ir instruktavimo reguliavimas, kai mokymasis yra darbuotojo pareiga, o instruktavimas darbdavio pareiga, padėtų gerinti darbų saugos organizavimą statybvietėse, teisingiau paskirstytų administracinę naštą.

Asociacija pritaria įstatymo pakeitimo tikslui – užtikrinti, kad savarankiškai dirbantys asmenys laikytųsi darbų saugos reikalavimų, ir tuo tikslu išplėsti Valstybės darbo inspekcijos (VDI) įgaliojimus. 

Tačiau asociacija atkreipė dėmesį, kad taikant šį bendrojo pobūdžio reguliavimą statybos srityje, atsiras specifinės situacijos, kurias būtina iš anksto įvertinti ir, esant reikalui, reglamentuoti:

1. Statybos įstatymo 18 str. 9 d. numato, kad tais atvejais, kai statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi ne tik Statybos įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) pareigas, bet ir rangovo pareigas. Todėl nėra vienareikšmiškai aišku, ar VDI kompetencijoje yra kontrolė tų situacijų, kai statyba vykdoma ūkio būdu.

2. Įstatymo projekte numatyta VDI teisė laisvai patekti į bet kurią darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą. Asociacija atkreipė dėmesį, kad statyboje darbo ar veiklos vykdymo vieta paprastai yra statybvietė, t.y. trečiajam asmeniui - užsakovui priklausantis sklypas ar pastatas. Todėl patenkant į darbo vietą bei individualios veiklos vykdymo vietą, visuomet bus patenkama ne į to asmens, kuris galimai daro pažeidimą, bet į trečiojo asmens nuosavybę. Svarstytina, ar nereiktų aptarti tokios situacijos detaliau.

3. Individuali veikla statyboje ypač dažnai pasireiškia buto apdailos / remonto darbais, kuriems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Gali būti situacijų, kai išoriškai bus sunku nustatyti, ar vyksta statybos (apdailos / remonto) darbai ar tiesiog tvarkoma patalpa. Jeigu VDI patikrinimas vyktų tais atvejais, kai išduotas statybą leidžiantis dokumentas, VDI būtų lengviau įrodyti, kad patalpoje tikrai vykdomi statybos darbai su atitinkamai iš to sekančiais saugos reikalavimais, o ne patalpos tvarkymo darbai.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.