LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai

LR Sveikatos apsaugos ministerijai

Asociacija pranešė ministerijoms apie problemines situacijas ir pateikė pasiūlymus joms spręsti, kai karantino režimą įgyvendinti yra sudėtinga, kadangi trūksta teisinio aiškumo arba nėra iki galo apgalvotos visos įmanomos situacijos. Pavyzdžiui:

1) problemos dėl privalomai karantinuotų darbuotojų-užsieniečių nedarbingumo įforminimo nuotoliniu būdu, kai jie nėra priregistruoti sveikatos priežiūros įstaigoje ir neturi asmens kodo;

2) problemos dėl darbuotojo nušalinimo galimybės, kai kyla grėsmė kitų darbuotojų sveikatos saugumui, o darbuotojo darbas (pvz. statybos įmonėse) nuotoliniu būdu neįmanomas;

3) problemos, kai kyla grėsmė darbuotojų sveikatos saugumui, o riziką keliančiam darbuotojui negali būti suteiktas nedarbingumas, todėl darbuotojas slepia rizikos faktorių  nenorėdamas prarasti darbo, o darbdavys negali apsaugoti kitų darbuotojų.

Šiuo metu pavienės perkančiosios organizacijos jau taiko BIM ir tuo tikslu naudojasi rinkoje esančiais produktais, kadangi tai yra leidžiama. Valstybė dar nėra sukūrusi užbaigtos BIM dokumentų sistemos (dokumentų projektai nebuvo pristatyti statybos verslo bendruomenei ir su ja derinami). Tačiau įstatymo projektai dėl BIM taikymo įsigalios š.m. liepos 1 d., tad nuo šio termino rinkoje esančiais privačiais produktais naudotis perkančiosios organizacijos nebegalės. Asociacijos nuomone, toks apribojimas nepagrįstai suvaržo BIM naudojimą viešuosiuose pirkimuose.

Asociacija siūlo parengtuose įstatymų projektuose patikslinti, kad kol nėra sukurta valstybės BIM dokumentų sistema, BIM taikomas laisvanoriškai, naudojantis rinkoje esančiais privačiais produktais.

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui

L.e.p. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministrui

Asociacija atkreipė dėmesį, kad dėl karantino uždraudus visus žmonių susibūrimus, toks uždraudimas aiškus tik fizine prasme, tačiau juridine prasme yra įvairių situacijų, dėl kurių reikalingi papildomi paaiškinimai:

1. Juridinių asmenų visuotiniai dalyvių susirinkimai pagal įstatymus turi įvykti iki gegužės 1 d. Iki šio termino visuotiniuose dalyvių susirinkimuose taip pat turi būti patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkiniai.

Nuotolinis susirinkimų būdas teisės aktuose nėra reglamentuojamas, o skubos tvarka pakeisti juridinių asmenų įstatus, numatant nuotolinį susirinkimų organizavimo būdą, šiuo metu nėra galimybės. Todėl nėra aišku, ar karantino metu susirinkimai turi vykti. Jeigu taip, tai kokiu būdu juos organizuoti ?

2. Įmonėse darbo specifika gali būti tokia, kad darbuotojai privalo būti vienas šalia kito.

Neaišku, kaip įgyvendinti susibūrimo draudimą, kai tai objektyviai neįmanoma. 

3. Teikiant įvairias paslaugas, kurios nėra uždraustos, dėl paslaugų specifikos gali susiformuoti žmonių susibūrimai vienoje vietoje. Neaišku, kaip įgyvendinti šį draudimą, kai tai objektyviai neįmanoma.

4. Neaišku, kaip civilinių, administracinių ir baudžiamųjų procesų dalyviams įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, esant susibūrimų draudimui. Neaišku, ar susibūrimų draudimas gali būti pagrįsta priežastimi proceso dalyviui atsisakyti atlikti tam tikrus veiksmus (pvz. atsisakyti dalyvauti teismo posėdyje). Neaišku, ar gali procesai vykti nuotoliniu būdu, jeigu kodeksuose jis nėra reglamentuotas.

5. Įvairios komisijos, tarybos, komitetai ir kiti nuolatiniai bei laikini dariniai pagal savo teisinę prigimtį nėra valstybės institucijos. Jų darbo reglamentuose nuotolinis būdas dažniausiai nėra reglamentuotas, todėl vyksta improvizuotai. Nėra aiškus tokių improvizacijų teisėtumas.

6. Dėl tų pačių priežasčių, neaišku, kaip turi vykti kreditorių susirinkimai juridinių asmenų nemokumo procesuose.

Asociacijos rašte nėra išvardintos visos įmanomos situacijos. Siekta tik parodyti teisiškai neaiškių situacijų įvairovę bei riziką, kad vėliau gali iškilti situacijų teisėtumo klausimas. Būtinas kuo skubesnis viešas tokių situacijų išaiškinimas.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.