Asociacija pateikė siūlymus statybos darbų viešųjų pirkimų tobulinimui, siekiant sukurti prielaidas skaidrinti viešuosius pirkimus, mažinti sustabdytų pirkimų bei neužbaigtų sutarčių mastą, spręsti kitas viešųjų pirkimų ir sektoriaus problemas. 

Asociacija siūlo tokius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus arba imperatyvios sąlygas pirkimo sutarčiai:

1. Reikalauti, kad projektuose, kurių sąmatinė vertė didesnė kaip 1,5 milijono Eur projektavimas būtų atliekamas naudojant BIM, o rangovas gebėtų atlikti statybos darbus pagal BIM projektą, gebėtų pildyti BIM modelio informaciją, turėtų atitinkamas BIM kompetencijas turinčius specialistus. BIM sudaro prielaidas didinti projektavimo kokybę, sąmatų išsamumą ir tikslumą, statybos procesų valdymo kokybę, o visa tai kartu didina statybos skaidrumą, sumažina manipuliacijų su sąmatomis, kainomis ir

papildomais darbais galimybę.

2. Reikalauti, kad visuose statybų objektuose būtų naudojamas tik Elektroninis statybos darbų žurnalas.

Elektroninis žurnalas sudaro prielaidas stebėti statybos procesą online principu, atsekti tikrąją įrašų datą, operatyviai surasti ir naudoti statybos informaciją, didinti statybos procesų valdymo kokybę, statybos skaidrumą, sumažinti manipuliacijų galimybę.

3. Reikalauti, kad rangovas įrodytų, ar turi kompetentingus darbuotojus.

Viešuosiuose pirkimuose susiformavo praktika, kai pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Netikrinant, ar rangovas turi kompetentingų darbuotojų, rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Tai iškraipo teisingą konkurenciją, nes užsakymus laimi tas, kuris nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės.

4. Viešųjų pirkimų procedūrose būtina kelti techninių ir profesinių pajėgumų reikalavimus: papildyti minimaliu kvalifikuotų darbininkų skaičiumi; nustatyti minimalų turimų kvalifikuotų darbininkų skaičių pagal numatomų įgyvendinti projektų vertes; patikslinti tiekėjo privalomą patirtį per paskutinius 3 metus.

5. Reikalauti, kad rangovas vestų darbo laiko statybvietėje apskaitą.

Tai sudaro prielaidas atsekti darbo išteklių sąnaudų informaciją, mažinti „šešėlį“, didinti statybos skaidrumą.

6. Reikalauti, kad gen.rangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 30 proc. darbų.

Kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos, todėl gen.rangovas turėtų atlikti bent dalį darbų. Priešingu atveju jis yra panašus į statybos valdytoją. Be to, nesant tokio reikalavimo, vienas rangovas (ar rangovų grupė) gali laimėti daug viešųjų pirkimų, nors realiai darbų atlikti net neketina ir darbams persamdo subrangovus. Tai iškraipo konkurenciją, nes kitiems rangovams viešųjų pirkimų užsakymų nelieka, nors jie turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas ir galėtų kokybiškai atlikti darbus.

7. Reikalauti, kad pasiūlymuose iš bendro kainos būtų išskiriamos išlaidos darbų saugai ir pasiūlymą galima būtų įvertinti atskirai be šių išlaidų.

Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai provokuoja mažinti išlaidas darbų saugai, kadangi jų įvertinti užsakovas negali. Vertinant išlaidas darbų saugai, būtų skatinamos sąžiningos ir patikimos įmonės, užkertama galimybė nesąžiningai konkuruoti mažinant būtinąsias išlaidas darbų saugai.

8. Reikalauti, kad rangovai atskleistų pelno maržą, ir atmesti pasiūlymą, jeigu pelno marža yra mažesnė nei 10 proc. objekto vertės.

Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės neadekvačiai sumažina pelno maržą ir tikisi užsakymo laimėjimo atveju uždirbti iš papildomų darbų, o nesąžiningos įmonės net neketina atlikti darbų ir siekia tik gauti avansą. Vertinant pelno maržą, būtų užkertama manipuliacijų galimybė, skatinamos sąžiningos įmonės.

9. Vertinti rangovo mokamo darbo užmokesčio vidurkį (ekonominio skatinimo kriterijus).

Konkuruodamos dėl viešųjų pirkimų užsakymų statybos įmonės siekia kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir „šešėlinę“ ekonomiką. Vertinant darbuotojams mokamą darbo užmokestį, būtų skatinamos sąžiningos įmonės, kartu mažinamas „šešėlis“. 

10. Prieš vykdant pirkimus, visapusiškai įvertinti, ar statinio statybos skaičiuojamoji kaina atitinka rinkos kainas, galiojančias pirkimo vykdymo metu. 

Statybos darbų viešieji pirkimai dažnai neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno rangovo, kuris sutiktų atlikti darbus už perkančiosios organizacijos nustatytą realybės neatitinkančią kainą. 

11. Vertinant pasiūlymus, taikyti ekonominio naudingumo, o ne mažiausios kainos principą.  

Statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones rizikuoti apsiimant darbus už neadekvačiai numažintą kainą. Nesugebėdamos įvykdyti finansiškai nepagrįstų įsipareigojimų, įmonės bankrutuoja, palikdamos neužbaigtas vykdyti sutartis.  

Apskritai, statybos darbų pirkimas už mažiausią kainą verčia įmones kuo labiau sumažinti sąmatas ir taupyti, o tai nekuria prielaidų investicijoms ir inovacijoms sektoriuje, neskatina sektoriaus plėtros, naujų darbo vietų kūrimo, darbo užmokesčio augimo, be to tai skatina neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimą ir „šešėlinę“ ekonomiką

Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) rengimo, projekto (ar jo dalies) ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros paslaugų ir statybos rangos darbų pirkimo tvarkos aprašo pakeitimo projekto

Asociacija pateikė eilę pastabų bei pasiūlymų dėl Statybos rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sąlygų bei Rangos darbų su projekto parengimu sutarties, kuriuos paruošė Aplinkos ministerija daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui).

Asociacija siūlo:

1) vienas iš neįprastai mažos kainos kriterijų turėtų būti - tiekėjo pasiūlyta kaina yra mažesnė už statybos skaičiuojamąją kainą. Praktika parodė, kad už statybos skaičiuojamąją kainą mažesnė kaina nėra reali, nes ji yra sumažinta nemokant valstybei mokesčių, nevykdant kokių nors imperatyvių pareigų arba perkančiosios organizacijos sąskaita, pvz. įmonė dirbs su nelegaliais darbuotojais; įmonė nesąžiningai manipuliuos pigesnėmis medžiagomis; įmonė vėluos atlikti darbus; įmonė tikisi uždirbti iš papildomų darbų; įmonė nepagrįstai mažins išlaidas darbų saugai; ir pan.

2) siekiant užkardyti pasiūlymus su nerealia kaina, galima taikyti ir kitus papildomus būdus:

• numatant, kad perkančioji organizacija vertins rangovo mokamo darbo užmokesčio vidurkį;
• numatant, kad tiekėjų sąmatose būtų išskiriamos išlaidos darbų saugai ir sąmatą galima būtų įvertinti atskirai be šių išlaidų;
• numatant, kad perkančioji organizacija reikalaus rangovų atskleisti pelno maržą ir atmes pasiūlymą, jeigu pelno marža yra mažesnė už tam tikrą dydį.

3) perkančioji organizacija turėtų reikalautų iš rangovo įrodyti, kad rangovas turi kompetentingus darbuotojus. Rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Tai iškraipo teisingą konkurenciją, nes užsakymus laimi tas, kuris nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės;

4) numatyti išlygą, kad tiekėjas neatsako, kai dėl investiciniame plane esančių klaidų ar netikslumų reikia koreguoti techninį darbo projektą ir/arba atsirado papildomų darbų poreikis. Tiekėjas, rengdamas projektą, vadovausis investicinio plano sprendiniais ir jų teisingumo nebetikrins. Jeigu investiciniame plane bus klaidos, tai jos neišvengiamai persikels ir į techninį darbo projektą, o dar vėliau – į statybas. Tokiais atvejais tiekėjas (kaip projektuotojas ir rangovas) turi teisę reikalauti atlyginti projekto koregavimo ir papildomas statybos išlaidas, nes jis neatsako už investicinio plano rengėjo klaidas;

5) trumpinti atsiskaitymo ir galimo atsiskaitymo vėlavimo terminus;

6) sudaryti rangovui galimybę pasirinkti sutarties vykdymo užtikrinimo priemonę, kadangi ne kiekvienas tiekėjas galės gauti banko garantiją už protingus kaštus;

7) gen.rangovas turėtų atlikti bent dalį statybos darbų (pvz. 30 proc.), kadangi perkami statybos darbai, o ne statybos valdymo paslaugos;

8) apriboti sutarties nutraukimo galimybes užsakovui, kai pažeidimas iš rangovo pusės nėra esminis. Tuo pačiu praplėsti rangovui sutarties nutraukimo galimybes;

9) koreguoti delspinigių skaičiavimą už darbų vėlavimą, kad būtų skaičiuojama ne nuo visos sąmatos, o tik nuo pradelstų darbų kainos;

10) tikslinti defektų šalinimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo panaudojimo procedūras; aiškiau reguliuoti darbų priėmimą – perdavimą;

11) vesti elektroninį, o ne popierinį statybos darbų žurnalą. Elektroninis žurnalas sudaro prielaidas stebėti statybos procesą online principu, operatyviai surasti ir naudoti statybos informaciją, didinti statybos procesų valdymo kokybę, statybos skaidrumą;

12) tiksliau numatyti kainos turinį; eilė kitų pastabų ir pasiūlymų.

Vilniaus miesto savivaldybės prašymu, siekiant racionaliai reglamentuoti triukšmo valdymo reikalavimus, asociacija pateikė nuomonę, kokie statybos darbai vykdomi nenutrūkstamai, t.y. jų atžvilgiu turėtų būti leidžiama nesilaikyti triukšmo reikalavimų.

Dėl technologinių priežasčių: 1) Masyvių konstrukcijų betonavimas (bokštai, tiltų sijos ir pan.); 2) Didelių metalo konstrukcijų montavimo darbai (stulpai, antenos, cisternos ir pan.); 3) Darbai, kurie turi būti užbaigti iki tam tikrų oro sąlygų pasikeitimo (oro temperatūros, kritulių ir pan.), kai yra oro sąlygų pasikeitimo grėsmė, pvz.: asfaltavimo, lauko komunikacijų tiesimo, stogo įrengimo ir pan.

Dėl viešojo intereso: 1) Statinio avarijos grėsmės arba avarijos pasekmių likvidavimo darbai, siekiant apsaugoti žmones, turtą ar išvengti dar didesnės avarijos; 2) Atliekant statybos darbus, dėl kurių reikia laikinai atjungti naudojamus inžinerinius tinklus; 3) Remonto ir rekonstrukcijos darbai įmonėse, kuriose veikla vykdoma 24 val. per parą 7 dienas per savaitę (ligoninės, geležinkelio įrenginiai, oro uostai, gamyklos kuriose yra 

ekstruderiai, ir pan.); 4) Atliekant kelių statybos darbus, kai negalima uždaryti ar apriboti tų kelių naudojimo; 5) Atliekant inžinerinių statinių (inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų) statybos darbus, kurių atlikimo laikas pasirinktas taip, kad būtų išvengiama automobilių spūsčių susidarymo dienos ar vakaro metu; 6) Atgabenant ir iškraunant konstrukcijas, įrenginius ar mechanizmus į statybvietę arba išgabenant iš jos, kai dėl jų gabaritų, transportavimo, pakrovimo ar iškrovimo specifikos gabenimo laikas pasirinktas taip, kad būtų išvengiama automobilių spūsčių susidarymo dienos ar vakaro metu; ir kt.

Asociacija siūlo pakeisti LR Viešųjų pirkimų įstatymą numatant, kad perkančiosios organizacijos privalėtų pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimui skirtų lėšų sumą, jeigu tokią yra.

Konkurse dalyvaujantys tiekėjai patiria laiko ir finansines išlaidas, kad parengti pasiūlymą. Žinodami sumą ir matydami, kad tokiai sumai pateikti pasiūlymo negalės, tiekėjai visai nerengtų pasiūlymų ir tokiu būdu sutaupytų laiko ir finansinių lėšų. Todėl nėra sąžininga tiekėjų atžvilgiu slėpti sumą, suteikiant jiems lūkesčius ir provokuojant gaišti laiką beprasmiam dalyvavimui viešųjų pirkimų procedūrose. Čia yra tiek etikos, tiek finansų klausimas.

Pastaruoju metu daugybė statybos darbams organizuojamų viešųjų pirkimų neįvyksta, kadangi neatsiranda nei vieno dalyvio. Tai rodo, kad perkančiųjų organizacijų pirkimui skirta suma arba užsiduota skaičiuojamoji kaina yra nerealios bei neadekvačios pageidaujamiems nupirkti darbams. Todėl pirkimui skirtų lėšų viešinimas yra svarbus šios ydingos tendencijos prevencijai. Juo labiau, kad viešieji finansai iš principo neturėtų būti slepiami nuo visuomenės.

Asociacija pateikė paklausimą dėl to, ar perkančiosios organizacijos teisingai taiko LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas dėl pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo. 

Įstatymo 42 straipsnis nustato, kad perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas LR civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Praktikoje kai kurios perkančiosios organizacijos numato konkretų užtikrinimo būdą (pvz. banko garantiją) ir nesutinka, kad tiekėjas pateiktų kitokį, nors ir patikimo subjekto išduotą, dokumentą (pvz. draudimo garantiją). 

Asociacija prašo pakomentuoti, ar perkančioji organizacija gali reikalauti konkretaus sutarties įvykdymo užtikrinimo būdo (pvz. banko garantijos) ir turi teisę nepriimti iš tiekėjo lygiaverčio užtikrinimo būdo (pvz. draudimo garantijos), jeigu draudimo garantiją išdavęs subjektas yra toks pat patikimas.

Įstatymo projekte numatyta, kad Viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Ginčų komisija) sudaroma iš 7 narių. Ginčų komisijos pirmininką ir jo narius skiria Vyriausybė. Ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, turintis teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą viešųjų pirkimų srityje.

Asociacijos nuomone, Ginčų komisijai teks nagrinėti ginčus iš įvairių ūkio sričių, todėl bus reikalingos specialios žinios. Todėl abejotina, ar pasiteisins įstatymo projekte siūlomas Ginčų komisijos sudarymo modelis, kai nėra įtraukiami įvairių sričių specialistai.

Asociacija siūlo įvertinti kitokį Ginčų komisijos sudarymo modelį, kuris artimesnis šiuo metu veikiančiam Darbo ginčų komisijos modeliui, kuomet narius deleguoja socialiniai partneriai iš įvairių sektorių, o nariai konkrečiam ginčui nagrinėti parenkami iš sąrašo pagal žinias atitinkamame sektoriuje.

Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų gali būti skiriama ne tik už patį pažeidimą, bet ir už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nevykdymą (pvz. nutraukti neteisėtą veiklą, atkurti ankstesnę padėtį, pašalinanti pažeidimo pasekmes ir kt.). Asociacijos nuomone, toks baudos dydis ir skyrimo tvarka faktiškai reiškia baudimą du kartus už tą patį.
Asociacija taip pat nepritaria idėjai, kad fiziniams asmenims, pateikusiems įrodymų apie tam tikrus pažeidimus, Konkurencijos taryba turi teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką – 1 procentą Konkurencijos tarybos visų tyrime paskirtų baudų sumos ir net iki 100 000 eurų. Kyla abejonių dėl galimai atsirasiančių etikos aspektų, pvz. skundimo ir šantažavimo „verslo“ formavimosi, informacijos nutekėjimo iš įmonių darbuotojų skatinimo ir pan. Abejotina, ar įstatymas turėtų skatinti beatodairišką ir neetišką elgesį siekiant gauti net 100 000 eurų atlygį. 

Kompetencijų vertinimo

Asociacija vykdo kompetencijų vertinimo veiklą, turi kvalifikuotus kompetencijų vertintojus, išduoda Statybininko korteles (kompetencijas patvirtinantį dokumentą) bei yra sukūrusi kompetencijų duomenų bazę STATREG (www.statreg.lt).

Sektoriaus poreikių žinojimas, vertintojų patirtis ir turima IT platforma sudaro prielaidas asociacijai teikti aukšto lygio kompetencijų vertinimo paslaugas, kurios naudingos tiek darbdaviui, tiek darbo ieškančiam žmogui.

Asociacija siūlo Užimtumo tarnybai vykdyti bendras veiklas darbuotojų kompetencijų pripažinimo, keitimosi informacija bei kitose aktualiose srityse.